Prakeiktieji

1 dalis

Tyliai, tarsi nedrąsiai, mielas Saulės zuikutis nutvieskė šviesiaplaukės merginos veidą - ramiai sublizgo balta oda, nežymiai sukrutėjo juodos blakstienos, slėpdamosios nuo spindulių, o rausvos lūpos prasižiojo sušukdamos:

- Maryna!

Mergina, kuri didžiavosi savuoju vardu - Elizabeth Lains - grakščiai išsirangė iš suveltos lovos ir pamačiusi kraujo balą, telkšiančią ties jos pėda, dar kart nepasikeitusiu balsu suriko savosios kambarinės vardą. Tačiau ji niekur neskubėjo ir vertė laukti savo šeimininkę.

Staiga tarsi koks viesula į kambarį įsiveržė susivėlusi žmogysta, regis vis nesustojanti kalbėti:

- Kaip visada atsikėliau ryte, tačiau kažkoks kvailys,- žvilgtelėjusi į merginą pasitaisė- neišprusėlis gulėjo išsidrėbęs virtuvėje ir net neketino pasitraukti... O kadangi aš ne taip kaip Jūs, panele, nesu apdovanota magija man teko tempti tą pusiau lavoną į lauką pačiai. Tada jau keliaudama tvarkyti Jūsų suknelės paslydau ant milžiniškos kraujo balos... Pasirodo, kad tas kraujas buvo to išmesto puslavonio, kuris tikrai jau yra lavonas. Išvaliusi balą neradau Jūsų šios dienos suknelės ir man teko jos ieškoti po visus namus. Tada man po kojom pasimaišė Jūsų juodpalaikis ir man teko...

Elizabeth klausydama Marynos litanijos juokdamasi blaškėsi po kambarį ieškodama savo puantų, tačiau galiausiai neiškentusi nutraukė kambarinę:

-Su malonumu paklausyčiau taviuosius rytinius vargus, tačiau man suknelės nereiks iki vakaro, o dabar aš vėluoju į baleto pamoką ir manau Adelė dėl to labai neapsidžiaugs... Geriau padėk man surasti puantus,- tarsi apsikeitusi vietomis su kambarine nesustodama kalbėjo Elizabeth- Vakar bandžiau padaryti gražų arabesque iš pirrouete, tačiau kaip visada vos nenusilaužiau kojos...

Maryna net neketino klausyti pasakojimų apie baletą, kurių prisiklausė pakankamai dirbdama pas panelę Lains jau 25 metus. Ji vienintelė sugebėdavo išgyventi ilgiau nei savaitę su keistais panelės norais ir užgaidomis, kurie nustebintų kiekvieną. Kad ir ta bala vidury kambario, ne šiaip netyčiomis įpjautos žaizdos kraujas, o to bernužėlio kraujas, kuriam panelė su malonumu nuleido pusę kraujo vakar per vakarėlį. Marynai vis dar buvo įdomu kodėl gi žmonės nepasimoko ir vis tiek lenda į šiuos senus rūmus. Visi Lainsų apylinkėsę gyvenantys žmonės žino, kad panelės Lains negalima erzinti, ji tiesiog negali pakęsti žmonių nuo tos akimirkos kai jos mylima mama pasiaukojo dėl kilnesnio tikslo...

#Tolima praeitis (Elizabeth POV)#

Regis mano mielasis broliukas Viktoras vėl buvo kažką sumąstęs, tačiau aš tikėjau, kad Karolina Metrison jį sustabdys. Mano mylimoji mama jau milijonus kartų įkalbėjo mano dvynį pamiršti tas nesąmones su masinėmis žmonių žudynėmis ir pasitenkinti dabartine padėtimi. Aš negaliu pasakyti, kad ji buvo bloga - Metrisonai ir Vermitsonai valdė Pasaulį, raganos ir raganiai gyveno miškuose ir padėjo klanams valdyti gamtos elementus - Saulę, Mėnulį, Vėją, Dangų ir Jūrą, o žmonės buvo tarsi prašalaičiai tarp mūsų Mitinių ir Magiškų būtybių (žinoma jų buvo daugiau nei vampyrai ir vilkolakiai, kad ir mano kambarinė Maryna regis savo fėjų rūšį vadino Roislander, kad ir ką tai reikštų). Turbūt jau pastebėjote, kad Lainsų klano aš nepaminėjau, nes mes buvome aukščiau visų, mes galėjome kalbėti su Tykiosiomis raganomis, raganomis, kurios mezga likimo tinklus ir žino visus atsakymus. Tačiau Viktorui net to nepakako! Jis pats nuo pat mažumės norėjo valdyti Pasaulį ir neketino  pasiduoti net mūsų motinai.

Deja šį kart Viktoras ėjo iki galo. Jo sustabdyti neišėjo nei Karolinai, jis užsibrėžė tikslą, o jis buvo žiaurus - išžudyti savąją šeimą, kuri apie jį - būsimąjį Pasaulio valdovą - žinojo per daug. Tačiau mano mama buvo išradinga vampyrė, ji Viktorui pasakė, kad mane ir jį sieja neatmainomieji saitai ir jeigu mirsiu aš mirs ir jis. Mane mano mylimoji mama išgelbėjo, deja įsiutęs Viktoras nužudė ją ir pakankamai žiauriai, kad tie prisiminimai dar ilgai persekiotų mane...

Už tai aš jo nekenčiu, tačiau žmonėms neapykanta yra dar didesnė, juk dėl jų aš tapau hibride,juk dėl jų Viktoras nužudė manąją motiną, juk dėl jų šis Pasaulis yra purvinas...

Labai svarbus klausimas! Kaip jums atrodo reikia Elizabeth vaizduoti, kaip labiau ramią ir užsisklendusią savyje ar aršią ir plačiai skleidžiančią jausmus? Ačiū už Vote ir komentarus!

P.S Atsiprašau už klaidas.