ISTORIJOS MOKYTOJAS

-21-

- Aš maniau mes viena kitą puikiai supratome, Lote.

- Turi omeny tavo iliuzijas? Nežinau iš kur visą tai ištraukei, tačiau mano planai ruoštis olimpiadai nesikeičia, - širdis trankėsi, kaip pašėlusi.

- Dar pažiūrėsim. Galėtum bent malonėti susitvarkyti suveltus plaukus. Dar kas nors pagalvos, kad su kažkuo dulkinaisi, - persimetusi plaukus ant kito peties, raudonais batais, ji nukaukšėjo tolyn koridoriumi. Mintyse tyliai nusikeikiau ir patraukiau koridoriumi laiptų link. 

Grįžusi namo neturėjau apetito vakarienei. Man šios dienos buvo iki kaklo. Mąstydama apie visus šiandien išsakytus Kris žodžius išsinėriau iš mokyklinių rūbų. Pažvelgusi į veidrodį - nustėrau. Ant kaklo buvo vos įžūrima mėlynė. Netikiu, kad Greisas ją padarė tyčia, bučiuodamas kaklą tik sekundei krimstelėjo odą ir susipratęs kuom tai gali baigtis išsyk sustojo. Specialiai jis taip nerizikuotų. Pirštais perbraukiau pamėlusią odą prisimindama jo prisilietimus, nukaitusi nusisukau nuo veidrodžio ir apsivilkau juodo šilko naktinius. Pasirodo kaklo oda tikrai labai jautri... Nuo stalo paėmusi telefoną, parašiau Greisui.

L: Ne juokais pridirbai.

Atsakymą gavau ne iš karto ir laukdama kol jis atrašys susidėjau knygas rytojui.

G: Apie ką tu?

L: Man ant kaklo mėlynė. 

G: Neketinau tavęs šitaip išpuošti. Atsiprašau. Dar kart... :)

L: Viskas tvarkoj. Nujaučiau, kad specialiai to tikrai nedarei. Ypač ne po to, ką pasakiau dėl Kris. Be to sutikau ją prie tavo kabineto.

G: Ką nors sakė?

L: Nieko naujo.

G: Mes šitai išspręsim.

Nežinojau ką atrašyti, todėl nieko ir neatsakiau. Nors ir su nerimo kupina širdimi, į lovą atsiguliau laiminga. Net per atstumą, jaučiau jo šilumą. Tačiau mintis, jog supratęs, kad neverta dėl manęs stengtis, jis nusimuilins ir paliks mane vieną, nedavė ramybės.