Atsibudau nepažįstamoje aplinkoje. Prie lovos gulėjo mano tašė, pradėjau ieškoti telefono. Vos jį radau, paskambinau Karolinai.
-Klausau?-atsiliepė ji. Man nespėjus atsakyti, iš manęs buvo atimtas telefonas.
-Ką darai?-sušuko balsas už manęs. Atsisukus pamačiau vaikiną iš vakar vakaro.
-Tu?-nustebau.
-Taip, aš. O tu kam skambinai?
-O kodėl tau rūpi?
Jis nutilo, ir aš paklausiau kito klausimo.
-Kur mes esame?-tariau apsižvalgydama. Sienos buvo apiplėšitos, kaikur kabėjo plakatai. Mažame kambarėlyje stovėjo šaldytuvas ir spinta. Taip pat mačiau keletą durų.
-Mano namuose.-niūriai tarė jis, tuomet ištiesė ranką.-Eime pusryčiauti.
Mes priėjome šaldytuvą, jis pradėjo rinkti produktus, kai tuo metu aš pamačiau kažką juodo po laikraščiu, ant stalo. Ir tai buvo... Dieve, juk tai pistoletas! Paėmiau jį į rankas.
-Ką tu darai?
Staigiai padėjau pistoletą į vietą ir atsisukau į vaikiną.
-Kas per velnias? Tu nusikaltėlis?-susijaudinusi ištariau. Mano rankos pradėjo drebėti, ėjau atgal nuo nepažįstamojo.
Aš lėtai artinausi prie tašės, ketinau iškviesti policiją. Pamatęs tai, vaikinas įsiuto. Tuomet jis griebė mano telefoną, numesdamas jį į šalį.
Jis pradėjo teisintis, kad pistoletas ne jo.
-Kodėl turėčiau tavimi tikėti? Juk net tavo vardo nežinau.
-Caleb.
YOU ARE READING
"Pagrobimas" LT (SUSTABDYTA)
Romance"Pagrobimas" Vėlai išėjau iš draugės namų, aplinkui buvo tamsu ir šalta. Nusprendžiau eiti trumpesniu keliu, pro kiemus. Staiga pajutau šaltas rankas ant kaklo. Man buvo užmautas maišas. Pradėjau klykti, klyksmas nuaidėjo tolyn. Išgirdau kaip porą s...
