"Pagrobimas" LT (SUSTABDYTA)

Part 2

Kai išgirdau jo vardą nutilau. Tiesiog neturėjau ką pasakyti.

- O koks tavo vardas?-garsiai sušuko vaikinas.

-Mano... mano...-negalėjau nieko pasakyti. Tiesiog lemenau žodį mano...

-Supratau, supratau tavo vardas yra mano...- besijuokdamas pasakė vaikinas.

Kai jis nustojo juoktis, jis nuėjo į virtuvę ir paimdamas mano telefoną kažkam paskambino. Priėjau arčiau, kad galėčiau išgirsti ką jis kalba.

-Turiu jūsų dukrą, jei norite kažkada ją pamatyti atneškite milijoną dolerių į centrinę aikštę, vidurnaktį jei kam nors pranešite jūsų dukra mirs.

Išsigandusi netyčia trenkiausi į sieną, ir Caleb mane išgirdo. Nubėgau ant lovos ant kurios ir sėdėjau. Kai jis priėjo prie manęs man pasipylė ašaros.

-Ko žliumbi?-drąsiai pasakė vaikinas.

-Nieko, tiesiog noriu grįžti namo. Pas savo šeimą, draugus.

Vaikinas mane keistai apžiūrėjo ir nuėjo į kitą kambarį. Staiga pradėjau darytis langų per kurios galėčiau ištrūkti, tačiau mačiau tik vieną prie vaikino. Jeigu bėgčiau jis gali mane išgirsti. Tai per daug rizikinga, nebent kažkas patrauks jo dėmesį. Staiga atsiminiau, kad jis tarėsi susitikti su kažkuo vidurnaktį. Tuo ir pasinaudosiu!
Kai lauke jau sutemo, kaip ir buvo sakyta Caleb išėjo, ir aš ėmiausi savo plano. Pribėgau prie lango ir kai jau atrodė, kad langas atsidaro, jis užsikirto. Užrakintas. O ko aš tikėjausi? Kad jis paliks atviras duris, pabėgti man? Pati suprunkščiau iš savęs. Tuomet apsižvalgiau ieškodama daikto kuris galėtų padėti man ištrūkti. Anaiptol, negaliu čia likti. Pasiknisusi tarp Caleb'o daiktų, aš ištraukiau... kirvį? Ar Caleb'as, mėgsta skersti kiaules? Per daug negalvojus, aš nusitaikiau į stiklinį langą ir kirvį paleidau į jį. Pabiro šukės, įdrėgstamos man į rankas. Skaudėjo be galo, bet aš stengdamasi nekreipti dėmesio į skausmą, su sunkumais išlipau pro langą. Nusivaliau kraujuotas rankas, apsidairydama ar manęs niekad nematė, pradėjau bėgti. Ne neįsivaizdavau kur aš radausi, bet aplinka buvo visai kitokia nei maniau, kad bus. Aplinkui nebuvo namų, tik keisti namukai iš plytų priminė Antrojo pasaulinio karo būstines. Kur po velnių aš esu? Bėgau bet kur, kad tik būčiau toliau nuo to namo.