HOGVARTSO ŠEŠĖLIAI

VII SKYRIUS: JUODOJI BANGA

Diena vijo dieną. Hogvartse nebebuvo girdėti mokinių šurmulio, mat po Kalėdų daugelis išvyko atostogų. Nebebuvo ir Klodinos. Pilyje, be saujelės mokytojų, liko tik Haris su Hermiona ir keletas klastuolių, tarp jų ir Drakas Smirdžius.  

Sausio viduryje staigiai atšilo, tirpstantis sniegas, dar taip nesenai akinęs baltumu, dabar slūgsojo pilkas, purvinas, kur ne kur juodavo tamsūs žemės lopai. Nuolat purškė lietus. Hogvartsas tapo pilka, debesuota ir niūri vieta. Visa ši tyla ir ramybė slėgė Sneipą tarsi akmuo. Kažkoks keistas liūdesys persekiojo jį kaip nuo bėgių nuvažiavęs traukinys ir siurbėsi it dėlė, atverdamas skausmingą tuštumą. Atrodė, kad net laikas tapo apčiuopiamas ir tąsus. Nebematyti saulės Sneipui buvo tikra kančia. Visus inkarus, nors šiek tiek palaikančius gyvenimo ritmą įveikė nuolatinis noras miegoti, perdaug atbukęs net judėti, dažniausiai prasėdėdavo tuščiai spoksodamas į knygas, laikydamas rankoje marihuanos suktinę, jausdamas, kaip į akis plūsta potvynio banga.  

Ruduo. Sausio oras kvepėjo rudeniu, tirštu rūku ir šaltu vandeniu. Sneipas, vaikščiodamas palei ežerą vis įmindavo į telkšančias purvinas balas. Šis rudeniškas oras tarsi apsupo nenusakomu ilgesiu, skausmingu saldumu taip, kad jis kurį laiką stovėjo nejudėdamas, žvelgdamas į negyvus juodos žemės lopus.  

Kažkas buvo ne taip. Kažkas buvo labai blogai.  

Sneipas apsidairė aplink, tačiau ant ežero kranto nebuvo nė vienos gyvos būtybės. Jautės taip, lyg jį nuo galvos iki kojų užlieja banga. Juoda, nuodinga, nuo kurios pabėgti nėra vilties.

Apsisukęs nuskubėjo atgal į pilį. Reikėjo parašyti straipsnį apie kvaitulinį šalaviją „Mėnesio Eliksyrai" žurnalui.  

Viskas bus gerai. Viskas išsispręs kai tik straipsnis bus baigtas.

********************

„Kvaitulinis šalavijas (Salvia divinorum) — haliucinogeninis augalas iš šalavijų genties, naudotas šamanų..."

Ne, ne taip. Sneipas piktai suglamžė pergamento ritinėlį ir nusviedė ant grindų.

„Salvia kilo iš lotyniško žodžio „salvare", reiškiančio gydyti, saugoti, gelbėti. Lotynų kalbą atitinkantis pavadinimas yra žolė gelbėtoja, bet dėl neteisingo koncepcijų supratimo augalas įgavo žinomą Kvaitulinio šalavijo pavadinimą.."

Ir vėl negerai. Jis atsistojo ir perėjo per kambarį. Po kojomis sušnarėjo daugybė suglamžytų pergamento rutuliukų.  

- Severai!

- Lubinai, eik velniop!

- Severai, net nežinau kaip tau pasakyt, bet tu... smirdi kaip kalnų trolis.

- Lyg tai būtų svarbu, -  ironiškai atsiliepė Sneipas. - Mano straipsnis — jis  mostelėjo ranka į ant stalo gulintį pergamento lapą. - Yra svarbiau nei dušas, Lubinai.  

- Severai, nieko nėra svarbiau už tavo sveikatą. Tau reikia nusipraust ir pamiegot.  

- Rūpinkis savo paties blusomis, Lubinai, - paniekinamai tarė Sneipas. - Kodėl tau tiesiog neatsipisus nuo mano galvos?  

- Kiek parų tu be miego, Severai? Keturias? Penkias?  

- Ne tavo reikalas. Man tiesiog reikia pabaigt šitą sumautą straipsnį. Jei tik pavyks šitą parašyt, - sumurmėjo Sneipas. - Jei tik pavyks pabaigti šitą straipsnį, viskas bus gerai. Jei padarysiu tai ką reikia padaryt...man viskas bus gerai.  

- Severai tai kvaila. - Lubinas pakėlė pergamentą nuo stalo.  

- Lubinai, padėk jį. Remai! Atiduok jį, atiduok! - suriko Sneipas, mėgindamas išplėšti pergamentą Lubinui iš rankų.