Gal kada nors...

71 1 0
                                    

Aš - Gerda. Man 13 metų. Mano akys rudos kaip ir plaukai. Turiu geriausią draugę Samantą. Svajoju nuskristi į Prancūziją pas savo senelį. Pradėkime!

Ankstus sekmadienio rytas. Suskambo žadintuvas.

- Ah, kodėl? - pralemenau atsibudusi. Švito, o mama jau sode laisto gėles. Tėtis darbe.

Aš guliu lovoj ir žiūriu televiziją. Dabar rodo mano mėgstamiausią laidą apie planetas.

Tuk,tuk,tuk. Kažkas pabarškino į mano medines kambario duris. Nenoriai išlipau iš lovos ir nuėjau atidaryti. Ten stovėjo mama.

- Kodėl neini pusryčiauti?! -pasiutusi klykė mama.

- Aš dar nenoriu...

- Kaip tai nenori? Eik valgyti!

- Gerai, jau gerai...

Nulipau nuo laiptų ir nuėjau į virtuvę. Ten manęs laukė staigmena. Prie stalo sėdėjo mano senelis iš Prancūzijos! Aš labai apsidžiaugiau. Kadangi buvau su apatinėm kelnaitėm, pasidarė nejauku... Pabučiavau senelį ir nubėgau apsirengti. Užlipau laiptais ir nuėjau į savo kambarį. Atsidariau stalčių ir išsitraukiau kelnes, megztini.

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: Apr 24, 2015 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

Gal kada nors...Where stories live. Discover now