10 Dalis

677 43 0
                                    

**Zayn pov.**

Neseniai Džeida su Andy išvažiavo, man tai nelabai patiko, aš nepasitikiu tuo gotu. Džeida yra mano mylimoji, man sunku būti šalia jos ir nežiūrėti į ją. Dar puikiai atsimenu avariją, taip atrodo jog ji įvyko vakar...

**Prisiminimai**

Sėdėjau mašinoje ir laukiau Lilės, nes mes šiandien važiuojiame į pasimatymą.
Jos tėtis nelabai patenkintas mūsų santykiais, bet Lilė sako, kad viskas gerai. Aš ja pilnai pasitikiu. Nors buvau vieną kartą susitikęs su jos tėvu ir jis man pagrasino, kad jei aš Lilę įskaudinsiu jis manęs nepasigailės. Bet aš žinau, kad niekados neįskaudinčiau savo Lilės.

Gyvenu vaikų globos namuose, bet Lilė tai nesvarbu, ji myli mane be galo kaip ir aš ją. Netrukus pamačiau Lile išeinanti iš savo namų.
"Sveikas" Vos įlipusi į mašiną gavau bučinį nuo jos į lūpas. Jos lūpos man kaip narkotikas, niekada negana ir norisi vis dar ir dar.
"Sveika gražuole, pasiruošusi?" Nusišypsojau jai.
"Žinoma, tik kur važiuosim?" Nusišypsojo ji.
"Tai paslaptis" Mirktelėjau jai. Mes važiuosim į mišką, ten yra pastatas kuris yra sugriuvęs ir niekas ten nesilanko. Esu jai parenges vakarienę. Aš mėgstu neoriginalius dalykus kaip ir ji. Mano mažutė.

Jau buvome pusiaukelį ir ji kas penkias minutes manęs klausia kur aš ją vežuosi.
"Nu Zayn, pasakyk" Ji kaip mažas vaikas zyzė ir zyzė.
"Nu aš tau paskutinį kartą kartoju, tai staigmena" Ji tik giliai įkvėpė ir susiraukė "Nebūk tokia susiraukusi" Nusijuokiau.
"Tu mane verti būti tokia" Dar labiau susiraukė. Pasilenkiau ir pabučiavau jos skruostą.
"Zayn, tu prie vairo. Baik, na gerai, gerai aš...Zayn atsargiai!" Ji sušuko, staigiai atsisukau į kelią ir pamačiau sunkvežimį kuris lėkė tiesiai į mumis...tada tamsa.
***
Atsikėlęs pamačiau savo draugus tai Niall, Harry, Louis ir Liam. Jie visi buvo nusimine, bet kai pamatė, kad aš pabudes nusišypsojo ir priėjo prie mano lovos.
"Kaip tu, drauguži?" Pasiteiravo Niall.
"Gerai, bet kur Lilė?" Nors mano visą kūną skaudėjo nežmonišku skausmu ignoravau tai, dabar man svarbu kaip laikosi Lilė.
Jie visi susižvalgė.
"Ji..ji neteko atminties Zayn.. ir nėvieno iš mūsų neatsimena, net tavęs, Zayn...užjaučiu" liūdnai prasitarė Harry.
Ką?
Lilė manęs neprisimena, ji turi mane prisiminti, man tik reikia pamatyti ją.
"Kur ji? Man reikia ją pamatyti!" Bandžiau atsistoti, bet vaikinai man to nelaido.
"Zayn, jos tėvas tau to neleis padaryti, mes buvome pas ją, bet ji mūsų neprisiminė ir parodėme tavo nuotrauką irgi neprisiminė ir jos tėvas uždraudė mums bei tau artintis prie jos" Paaiškino man Louis.
Atrodė, kad aš netekau viso mano pasaulio, be jos aš buvau niekas. Ji turi mane prisiminti, ne tai tik sapnas tai tik sapnas. Zayn ATSIBUSK!
"Ji jau nebe Lilė, ji jau Džeida. Jos tėvas tuo pasirūpino ir jis padarys viską, kad tu dingtum iš jos gyvenimo..."
***
Bandžiau ją surasti, bet nesėkmingai, jos draugės sakė, kad ją išsivežė į kitą miestą. Na, o aš negalėjau išvažiuoti iš miestelio, nes aš dar nepilnametis.
Praėjus kiek laiko pradėjau gerti, rūkyti ir dulkintis su kiekviena mergina. Bandžiau užgniaušti tą skausmą širdyje, bet seksas nepadės užgožti meilės Lilei. Mylėsiu ją amžinai nors ir kiek besistengčiau pamiršti ją, man nepavyks. Bandžiau vis naujus būdus ją užmiršti, bet kiekvieną kartą nepavygdavo. Neįmanoma užmiršti žmogaus kuris tau reiškė visą gyvenimą.
Jos lūpos buvo kaip oras man, kaip žemė gėlei, kaip...o Dieve aš jos netekau amžiams. Pažadėjau jog ją saugosiu amžinai, bet to pažado negalėjau ištesėti, bei ištaisyti. Ji buvo mano pirmoji meilė...
Neseniai mane įsivaikino moteris vardu Keitė. Ji pasirinko mane, nes ji pamatė, kad man reikia pagalbos, bet kokios pagalbos, ji nežinojo, nes aš jai nesakiau. Viską laikiau savyje ir išsiliedavau muštynėse. Vaikinai matė kaip aš keičiuosi į blogają pusę...o, ko norėti, juk aš praradau žmogų kuris man reiškė viską.

**Dabartis**

Mano dėmesį atkreipė goto balsas. Tai yra Andy balsas.
"Aš jau namie" Netrukus jis pasirodė pro svetainės duris.
"Kur Džeida?" Pasiteiravau.
"Ji jau su savo drauge, sakė, kad pasimčiau ją už valandos" Truktelėjo pečiais. Kaip jis mane nervina. Net nenutuokiu kodėl? Jis turi daugiau taturuočių negu aš, bet elgesia kaip vėpla.
"Nesivargink, aš ją pasiimsiu" Nespėjąs jam paprieštarauti išėjau iš namų. Nors nežinojau kur yra Džeida, bet aš jai parašysiu ir ji man pasakys kur ji yra, nenoriu, kad tas gotas lystų prie mano mažutės, niekas jos negaus tik aš, ji MANO!
Parašiau vaikinams, kad atvažiuotu į šį miestelį ir, kad susitiktume prie parko.

Nuo čia iki Bradford'o tik apie keturiasdešimt minučių. Na mes važiavome apie valandą, nes aš visada užsimanydavau ar maisto ar į tuoaletą, taip galėdavau paerzinti Paul su Keite. Nusijuokiau.
Įlipęs į mašiną, užkūriau ją ir išvažiavau iš šios gatvės...

**Džeidos pov. (Lilės pov.)**

"Na man Niall man sakė, kad aš nesu Džeida Kolins, aš esu Lilė Justice Palvin, ar tu tai žinojai?" Viduje maldavau, kad ji to nežinotų, nes aš ja visiškai pasitikiu.
Ji į mane nežiūrėjo. Ji atsiduso.
"Taip, taip aš tai žinojau..."

Better TomorrowWhere stories live. Discover now