Mane visi laikė kitokia. Manydavau, kad tai pramanai ir iki šiol, kol nesulaukiau savo 18-to gimtadienio. Diena buvo viskas gerai, bet vakare darėsi keisti dalykai ir tai sugebėjo išsiaiškinti tik JIS.
×××
Gurkšnojau savo atvėsusia arbata. Turėjau dar visas 30 minučiu iki mokyklos. Manęs ten niekas nelaukė, išskyrus Hayley. Turėjau miliona priežasčių kodėl galėčiau ten neiti, bet mano mama tikra rakštis užpakalyje. Pakilusi nuo girgždančios rudos kedės išpyliau puses arbatos ir išploviau puodelį. Buvau nuobodi persona, bet mėgau vienatve su teptuku rankose ir dideliu lapo popieriaus.
-Mieloji, susiruošei?-sušuko iš kambario mama.
-Taip mama.-atsakiau. Ji kas kiekviena ryta vešdavo mane link mokyklos. Taip, ji nevešdavo manęs į mokyklos aikštele, o kodėl? Net nenutuokiu, bet šitam neprieštaravau. Penkios minutes kelio iki mokyklos, sveika. Bent jau taip maniau.
Paėmusi savo mobiluji sumaigiau žinute Hayley.
"Ar turėčiau nerimauti dėl 5 minučiu ėjimo link mokyklos su skaudančiomis kojomis?" Išsiunčiau.
O po kelių minučiu gavau atsakyma.
"Taip, jei visdar tikiesi pamatyti Zayn Malik be maikės." atsakė.
"Dar vienas naujokas?" Atsakiau.
"Jis karštas."
"Todėl jis manęs jau nedomina. Susitiksim prie spintelės x." Atrašiusi pagriebiau obuoli nuo pintelės. Atsikandusi jo, išgirdau tylu kikenima už nugaros. Atsisukusi pamačiau savo vyresnėli broli.
-Labai juokinga.-sumurmėjau.
-Kaip Hayley?-paklausė. Taip, jis įsižiūrėjas ją jau nuo penktos klasės.
-Paklausk jos.-atsakiau ir pakilus laiptais į kambarį sustingau jame pamačius betvarke.
YOU ARE READING
DIFFERENT. (Z.M)
Horror-Tu kitokia. -Žinau. -Tai kodėl leidi jiems matyti tave silpna?-vaikino akys nė akimirka nepaliko šviesiai žalių merginos akių. -Nes kai jie mato mane stipria, jie tikisi to visada.
