3 d. sodyboje...(BAIGTA)

44

44

Maikl P.O.V.:

Išėjau iš sesers kambario ir nusileidau į svetainę, kurioje visi laukė paaiškinimo.

- Kas per šūdas ten buvo?- Margaret prakalbo pirmoji

- Ją užvaldė emocijos,- tyliai tariau

- Ir jai taip dažnai būna?- mergina vis nenustojo klausinėti

- Koks skirtumas?- kiek pikčiau tariau

- Nenoriu, kad vieną dieną ji mane užmuštų dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su emocijom,- iškėlusi rankas gynėsi Margaret

- Kas su tavim blogai?- dabar jau Lilė užsipuolė merginą

- Nieko tik sakau kaip yra,- nenustojo kalbėti nesąmonių

- Dink iš šių namų,- Lilė grėsmingai tarė

- Margaret, nusiramink ir tyliai sėdėk, Rick įsikišo į pokalbį

- Tu ginsi ją, o ne mane?- mergina įsižeidusi tarė

- Tai, kad tu kalbi nesąmones,- piktai tarė Rick

- Tai gal dar eik ir pasidulkink su ja!- Margaret sušuko

- Eik namo, kai nusiraminsi tada pakalbėsim,- Rick piktai tarė

Margaret pasiėmė daiktus ir išėjo lauk.

- Ar tarp jūsų viskas gerai?- Madison tarė

- Nežinau, manau ji mane išdavinėja, nes pastoviai randa kaip išsisukti nuo mūsų susitikimų,- nusivylęs tarė vaikinas

- Gal ji tiesiog užsiėmusi būna,- Lilė bandė gelbėti situaciją

- Jos dažniausi pasiteisinimai būna tokie kaip: „tyngiu" arba „aš pavargus",- Rick pamėgdžiojo merginos balsą

- Čia tikrai kažkas ne taip,- Garry tarė

- Žinau, bet dabar ne apie mano santykius, kas buvo su Gabriella?- užvedė kitą temą

- Zach pareiškė norintis pertraukos jų santykiuose ir Gabriella palūžo, ji susižalojo rankas,- tyliai tariau, žinojau, kad šiais žmonėmis galiu pasitikėti

- Tas kvailys, kai tik viskas pasidaro per daug rimta jis bėga,- Madison pasakė tai kas visiems buvo aišku

- Kaip ji dabar?- Lilė

- Užmigo, atrodo pavyko ją nuraminti, bet nežinau kuriam laikui,- susikrimtęs tariau

Sėdėjome tyloje geras dešimt minučių, manau, būtume sėdėję taip ir ilgiau, bet namą perskrodė garsus riksmas sklindantis iš Gabi kambario. Staigiai visi susižvalgėme ir nubėgome į jos kambarį. Mergina vartėsi lovoje ir rėkė neaiškius žodžius. Pribėgęs pradėjau ją judinti, kad ji pabustų...

Gabriella P.O.V.:

Aplink buvo tamsa. Išgirdau žingsnius ir pro duris įėjo žmogaus siluetas. Užsidegė šviesa. Tarpduryje stovėjo Luke.

- Na ką ir vėl susitikom gražuole,- vaikinas kreivai šyptelėjo

- Ką aš čia veikiu?- panikuodama tariau ir traukiausi lova kuo toliau nuo vaikino

- Mažute, juk aš tavo vaikinas, mes mylime vienas kitą, eikš aš tavęs neskriausiu,- vaikinas vis artinosi, buvau įsprausta į kampą.

Šviesiaplaukis ėmė mane nurenginėti. Muisčiausi kiek tik galėdama, bet jis mane prispaudė savo kūnu įsisiurbdamas savo šlykščiomis lūpomis į manąsias. Bandžiau rėkti, bet per jo bučinius nepajėgiau to padaryti. Vaikinas savo viena ranka iškėlė mano abejas man virš galvos ir kita suplėšė mano marškinėlius. Pradėjau cypti ir prašyti jo sustoti....

Staigiai atsisėdau jausdama ašaras riedančias skruostais. Aplink mane stovėjo grupelė žmonių. Maikl rankos apsivijo mano kūną. Apkabinau jį atgal ir įsistvėriau į jo marškinėlius nenorėdama, kad Luke vėl ateitų ir bandytų mane išprievartauti.

- Košmaras?- brolis paklausė

- Mhm,- vis dar verkdama tariau

- Ar nori apie tai pasipasakoti?- vėl paklausė ir atsuko mano veidą į savąjį

- Ne, nežinau, vėliau,- sumaliau kažką neaiškaus

- Ar nori, kad jie išeitų?- žvilgsniu parodė į draugus stovinčiu tarpduryje

- Ne, noriu, kad jie ateitų čia,- pasakiau ir visi draugai atsisėdo į lovą, kiek toliau nuo mūsų

- Ateikit arčiau, mes nesikandžiojam,- Maikl bandė pajuokauti

- Nenorim, kad ji jaustųsi nepatogiai

- Jei būsit taip toli kaip tik jausiuosi kaip raupsuotoji,- nusijuokiau pro ašaras

Visi prisislinko kiek gali arčiau. Gulėjome vienas šalia kito. Jaučiau kūnus esančius šalia manęs. Tai geriausias jausmas pasaulyje. Tai ramino. Žinojimas, kad kažkam rūpiu ramino. Nenorėjau, kad ši akimirka baigtųsi. Besiklausydama ramių kvėpavimų užmigau vėl tik šį kartą nebesapnavau košmarų...