Koks jausmas gaivią rudens naktį pasiklysti tarp apsamanojusių kapinių paminklų? Kur marmurinio angelo akys saugo kiekvieną tavo žingsnį; Kur pagerbdami mirusius, savo galvas žemai lenkia seni gluosniai. Koks jausmas vaikščioti siaurais, liūdesio ir vienatvės persmelktais takeliais, kur su kiekvienu žingsniu, regis, girdisi šnabždamos maldos. Žiūrėk, už antkapio slepiasi vaiduoklis. Tylus ir pavargęs. Tik paprastas, virpančios žvakės šviesos metamas šešėlis. Kada nors ir aš čia gulėsiu. Gedulingų dainų aidas taps mano lopšine, o kampe stovintis mauzoliejus bus mano prieglobstis. Tikiuosi, kad ir tuomet, kartkartėmis, pasirodys keisti naktiniai prakeleiviai, kurie smalsaus, koks gi jausmas gaivią rudens naktį pasiklysti tarp apsamanojusių kapinių paminklų.
YOU ARE READING
Kaip intravertas tapo žudiku?
RandomMano istorijos kupinos magijos, strėlių bei kalavijų, kurie gali lengvai nugalėti blogį. Tačiau čia, realiame ir žiauriame pasaulyje, viskas ką turiu yra žodžiai. Ir laikui bėgant imu suprasti, jog išmokus juos tinkamai valdyti, šie gali tapti ne ką...
