Veikėjo aprašymas
...................................
Leonas nuo pat vaikystės žavėjo visus savo dėmesingumu, nuoširdumu ir gebėjimu suprasti kito žmogaus emocijas be žodžių. Labiausiai jam patikdavo apkabinimai, be baimės duodavo ranką tėvų draugams einant pasivaiksčioti. Besąlygiškai mylėjo visus - ypač senelį. Penkerių metų išmoko skaityti, paaugęs suprato, kad jį labiau domina tikros istorijos, o grožinę literatūrą skaitydavo retai. Jam patikdavo tyrinėti nespalvotas nuotraukas, laikraščių antraštes, žiūrėti dokumentines laidas. Baigęs mokyklą ilgai nedvejodamas pasirinko istorijos studijas. Išvaizda mažai kuo išsiskyrė iš bendraamžių. Nebent gal nuoširdumu spinduliuojančia šypsena. Žalsvos akys nušvisdavo jam šypsantis. Jo apranga net laisvalaikiu būdavo griežtai profesionali - rengdavosi taip, kaip būtų priimtina pasirodyti darbe. Plaukus šukuodavosi net savaitgaliais. Sportbačius apsiaudavo tik sportuodamas. Net gyvendamas vienas savo mažame bute buvo tikras pedantas, ant stalo laikantis tik tai kas būtina. Namuose neturėjo jokių nereikalingų, jokios funkcijos neatliekančių dekoracijų. Žiūrėdamas televizorių niekada nenaršydavo internete, o naršydamas internete net muzikos nesiklausydavo. Biblioteka ir archyvai jam tapo antrieji namai, ruošdamasis paskaitoms atiduodavo visą save - juk studijos sutapo su jo didžiąją aistra istorijai. Socialinių tinklų nenaudojo, nepripažino net dirbtinio intelekto, komunikuodavo tik elektroniniais laiškais arba telefonu. Neretai jausdavosi nepritampantis prie šio pasaulio naujovių. Didžiausią dėmesį skirdavo savo šeimai - tėvams ir seneliui kurį vis dažniau matydavo nuliūdusį. Iš visų jėgų stengėsi praskaidrinti jam nuotaiką, bet niekas negelbėjo. Kai ryžosi į misiją pralinksminti senelį įtraukti pusbrolius ir pusseseres dar nežinojo, kad viena rašybos klaida pakeis jo gyvenimą ir sugriaus nusistovėjusią tvarką
