Tobulėjame rašydami

Antroji užduotis

@rasytoju-Lyga

Antroji užduotis - aprašyti pykčio emociją.

Domas pyko. Ant savęs, jos, viso pasaulio. Žingsniavo po kambarį dideliais žingsniais, kurie aidėjo po visą patalpą. Sustojo prie naktinio staliuko ir pažvelgė į jį. Ant jo tebuvo lempa ir elektrinis žadintuvas.

– Kodėl?! – sušuko, bet niekas atsakymo nedavė.

Sugriebė lempą ir sviedė į grindis. Ši subyrėjo į dalis, o šukės pabiro po kambarį. Sugniaužė kumščius taip, kad net pabalo krumpliai, o nagai perdrėskė odą. Šilta srovelė sruveno riešu ir varvėjo ant grindų. Toks malonus jausmas, su kuriuo jautė galintis nugriauti net didžiausius kalnus. Pirmą kartą jautėsi toks gyvas.

– Neatleisiu tau! – bet balse jau girdėjosi ne vien pyktis. Tai buvo ir pasitenkinimas. Jis žinojo, ką toliau reikėjo daryti.

– Ar užsičiaupsi?! – pasigirdo iš už sienos vyriškas balsas. – Žmonės čia miegoti bando!

Domas nustebęs pažiūrėjo į sieną, tada į langą. Lauke tikrai buvo tamsu.

– Tai ir miegok, idiote! – pats stebėjosi savo drąsa. Anksčiau būtų tylėjęs ir stengtųsi nepastebėtas dingti. O dabar sugriebė žadintuvą ir paleido į sieną iš kur girdėjosi kaimyno balsas. Dalys išsilakstė po kambarį, sienoje liko įdubimas.

Drąsa. Jėgų antplūdis. Jis gali įgyvendinti savo planus!

Į duris kažkas įnirtingai pradėjo belstis.

– Atidaryk, tu išgama! – tai buvo tas pats kaimynas, kuris bandė miegoti. – Aš tau parodysiu kas čia idiotas!

Domo kūną apėmė baimė. Ką daryti? Vyras spyrė į duris ir vyriai neatlaikė. Priešais Domą stovėjo augalotas vyras ir pradėjo artintis.

– Pasigailėsi! – prašneko net drabstydamas seiles.

Smūgis. Domas jautė skausmą žandikaulyje, bet abiejų nuostabai, net neatlošė galvos.

– Kas per velnias? – vyro akyse matėsi nuostaba ir nerimas.

Domo veidą iškreipė šypsena. Iš pradžių tesigirdėjo kikenimas, kuris peraugo į beprotišką juoką. Jis dar niekada gyvenime taip nesijuokė!

– Tu nesveikas! – vyras pradėjo trauktis, o paskui visai sustingo, kai susidūrė jų žvilgsniai.

Domas visiškai atsipalaidavo. Kūnas pats darė ką norėjo, o jis tik stebėjo. Net nepastebėjo kaip šukė atsirado rankoje.

– Nereikia... – vyras jau vos vertė liežuvį. – Maldauju...

Po visą pigų viešbutį pasigirdo skausmo iškreiptas klyksmas ir beprotiškas juokas.

– Mieloji, – šypsodamasis sušnabždėjo Domas. – Mūsų laukia pasimatymas.