Tuščias popieriaus lapas. Trisdešimt minučių užnugary, visi bent ką nors parašė, o mano rašinys - apie baltą popieriaus lapą su baltu likimu. Tikrai gausiu du. O Egmilė visiems girsis gavusi eilinį dešimtuką.
Nematau prasmės gyventi. Kas kartą, gavusi blogą pažymį, galių išsitaisyti, o gavusi gerą - nejaučiu džiaugsmo. Aišku, tai yra tik lašas jūroje. Yra daug sudėtingesnių problemų. Kiekvieną kartą po mokyklos grįžtu namo ir sėdžiu tarp visų keturių sienų. Aš nesiskundžiu, kad nemėgstu to, ką veikiu, tačiau toks jausmas jog amžinai taip ir pragyvensiu. Ko man trūksta senai bandžiau suprasti. Naujo hobio? Naujų draugų? Ar... Kaip sako Darė - vaikino.Man trūksta vaikino. Man gėda prisipažinti bet toks jausmas, jog su kiekviena diena aš sutinku su Dare.
Mokytojos ranka čiupo mano lapą ir nusijuokusi toliau rinko kitus lapus. Jau buvo skambutis?
- Andre, ar gi užmigai? Ko nieko neparašei? - susirūpinusi apkabino per petį Darė.
-Nežinau apie ką galėjau parašyti. - vos mums nutolus pasiaiškinau draugei.
-Ohh, nemanau kad aš teisi, jog vaikinas - visų problemų gelbėtojas? - paėmusi mane už pečių išsišiepė ir parodė pirštu į mano spintelę.
Iš jos kyšojo balto popieriaus lapo kampas, ar kas paliko raštelį?
YOU ARE READING
Likimas akademijoj
RomanceAndrė - mokinė su savo charakteriu. Mėgsta atsikirsti, pastovėti už save ir kištis į ginčus. Ar jos charakteris nenusilps, kai sužinos kas iš tikro yra tas laiškų siuntėjas? Ji sugebės išlikti tokia pati tvirtą moteris, kai išvys jo mėlynasiąs lyg a...
