#4

80 5 2
                                    

*rytas*

Pramerkiau akis ir pajaučiau kad guliu kažkieno glėbyje. What?
Atsisukau į glėbio savininką ir nusišypsojau pati sau. Zayn toooks mielas kai miega! Pabučiavau jam nosytę, tada lūpas ilgesniu bučiniu. Atsitraukiau ir norėjau stotis iš lovos, bet vėl buvau į ją įtraukta. Staiga pajaučiau jo lūpas. Toks tobulas jausmas... iš lėto bučiavomės, kol apačioje neišgirdom balsų. Zayn greitai atsitraukė ir susiraukęs nuėjo link durų. Biški jas pravėrė ir greitai uždarė.
-šūdas!-tyliai nusikeikė.
-kas yra? Kas ten?- nieko nesupratau.
-grįžo tėvai...-liūdnai pasakė.-ką darom?
-galim tiesiog išeit. Kas čia tokio?-nusijuokiau šnabždėdama.
-nu tai tada jie klaus kas tu o tu gi nei mano mergina nei dar kažkas. Ir jie tikrai paklaus kodėl tu čia nakvojai...-susakė.
-tu rimtai?-dirbtinai nusijuokiau.
-nu kas?-piktas atsisuko.
-aš tau nei draugė nei mergina? Tai kas aš tada tau?!-užšaukiau.
-Šššš... apsiramink.-jis mane apsikabino.-ne tą norėjau pasakyti...
-neramink tu čia manęs...-piktai sumurmėjau.
-mažute.. kas yra?-jis pakėlė mano smakrą, kad žiūrėčiau į jį.
-nieko...atleisk pasikarščiavau.-šyptelėjau ir apsivijau rankomis jo kaklą.
Jis nusišypsojo ir apsikabino mane per liemenį ir pasilenkęs labai švelniai pabučiavo. Galvojau numirsiu vietoj... staiga atsidarė kambario durys ir pro jas įlėkė laiminga Zayn'o mama. Ups.
-ooo Perrie, brangute, labas.-nusišypsojo šilta šypsena. Wtf.
-iš kur ji mane pažįsta?-sušnibždėjau jam.
Atsakymo negavau ir atsisukus į jį pamačiau kad jis stovi raudonas kaip burokas.
-laba diena.-nusišypsojau.
-Zayn tiek daug apie tave pasakojo! Jis nemelavo, kad esi labai graži...-nusijuokė ji.
Aammm... what?
Nusišypsojau jai. Ji išėjo iš kambario. Truktelėjau Zayn kad atsisėstų.
-whaaat?-nusijuokiau.
-nu aš jai pasakojau daug apie tave ir ji galvoja kad tu mano mergina.-nuraudo jis.
-baik gėdytis, meškiau...-pabučiavau jam į nosytę.- aš ir esu tavo mergina...ane?-nusišypsojau.
-am...-Zayn nutęsė ir nuleido akis.
-Zayn? Mes nepora?-sumišus paklausiau.
-aš nežinau...-numykė jis ir atsistojęs nuvarė prie lango.
Wtf? Prisipažįstam vienas kitam meilėj, bučiuojamės, sėdim apsikabinę ir tipo nepora???
-Zayn... aš žinau kad tau viskas atrodo per greitai bet suprask kad nėra ko laukt.-tariau apsikabindama jį iš nugaros.
Jis atsisuko su šiokia tokia šypsena veide ir paklausė:
-Perrie, brangute, ar būsi mano mergina?
-taip...-nusišypsojau. Pajaučiau kaip jo lūpos švelniai prisispaudžia prie manųjų. Atsakiau į bučinį.
Mūsų lūpos pradėjo sinchroniškai judėti. Po kiek laiko atsitraukėm, nes pritrūko oro.
-eina sau... negalvojau kad viskas taip nutiks.-nusišypsojau jam.
-patikėk aš irgi...-numykė jis stipriau mane apsikabindamas.
-okey aš jau turiu eiti... o tai dar mama pasiges.-nusijuokiau.
-niaaa...-patempė lūpą Zayn.
-reikia, mažiau.-pabučiavau jam į lūpas.
-gerai...-nuleido akis.
-nedaryk taip...-nusijuokiau.-vsio aš varau... iki!
Vienas kitam nusišypsojom ir aš išvariau. Eidama namo masčiau apie tai kas nutiko vakar ir šiandien...
Beeidama atsitrenkiau į kažkokią merginą. Ta tik sumurmėjo kažką panašaus į 'atsiprašau' ir nulėkė tolyn. Pala... tas balsas man girdėtas... Jade... Jade?
-Jade!-pašaukiau ir mergina atsisuko.
-Perrie!- lengviau atsiduso Jade.
- kur tu leki?-nusijuokiau.
-kažinkur... tavęs ieškot durne tu.- piktai atrėžė.- pasitikrink telefą gal???
What... pasitikrinau ir radau 30 praleistų skambučių ir 50 sms nuo Jade ir mamos. Wow, Perrie. Pavarai.
Pakėliau į ją atleidimo prašančias akytes, o ta tik nusijuokė.
-tai kur buvai per naktį?-pakilnojo antakius Jade.
-am...pas...Zayn.-tariau.
-awww!! Pagaliau! Jūs pora???-ji pradėjo šokinėt kaip debilė.
-um... ką? Iš kur žinai?- sutrikau.
-aš viską žinau.-mirktelėjo ji. Stovėjau ir žiūrėjau į ją wtf žvilgsniu. Ji tai pastebėjusi surimtėjo.
-ne šiaip tai Zayn man sms parašė. Tu nepyk dėl to... mes bendraujam kaip bestai.-nusišypsojo ji.
Nu vpš linksmai.
-a nu. Nesijaudink nepykstu... bet kodėl aš viską sužinau paskutinė??-numykiau.
-sorry...-nusijuokė ji mane apsikabindama.
-okey okey uždusinsi.-nusijuokiau ir ji mane paleido.
-okyte varau namo pranešt mamai kad man viskas gerai...-mirktelėjau.-čiau.-apsikabinau ją ir nubėgau namo.
-mam aš namie!- galima sakyt užstaugiau
-Perrie! Kur buvai?- štai ir pasirodė visa įniršusi mama. Man kapai.
-am... pas Jade nakvojau.-sumelavau.
-tikrai?- paklausė mama.- tada mes jai paskambinsime ir paklausime.
-mam nu...-numykiau ir kuo greičiau sumaigiau Jade sms kad sakytų kad buvau pas ją.
Staiga išgirdau:
-Sveika, Jade. Norėjau paklaust ar Perrie šią naktį buvo pas tave? Aha... gerai supratau... iki.
Ji padėjo ragelį ir atsisuko į mane su šypsena.
-tu nemelavai. Atsiprašau kad tavim netikėjau...
-nieko tokio.-nusišypsojus pakštelėjau mamai į žandą ir nulėkiau į savo kambarį.
Melavau mamai, bet dar nieko nenorėjau sakyt... dar ne laikas.

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: Jul 27, 2015 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

Without youWhere stories live. Discover now