tu grįžai,
ieškojai,
to kas atsiskyrė
tu nežinai,
kas pasiliko čia
ir svajojo su mano svajonėmis
rožėmis puoštame sode
pamiršk, nes jis noro
tave laikyti padebesiais
nepranoko
nenoriu sklaidyti tavo poskonio
kol tavo šešėlis žaidžia manuoju
negailėsiu šauksmo
skęsdamas purve iš džiaugsmo ir
pasakys tik atgiję pamatai, kad
tą kartą krebždėdama šalia pievos
savo veidą tu palikai.
bet jo reikšmė visada buvo lemta tik čia.