Sunku

2

Nekenčiu...

Reikia patikrint ar viską turiu... T.y. Pasą, pinigų, telefona, šiaip užrašų knigute ar kažką panašau. Turbūt pasirodys keista, kad skrendam ne privačiu lėktuvu, bet tai tik tam, kad galėtumėm užsimaskuoti... Staiga išgirdau keistą garsą, iš pradžių nesupratau, bet paskui daėjo, kad tai tik mano telefonas:

-Na tai pasiruošusi? Gerai pašėlsim-Žinutė nuo Simonos

-Jeigu nebus kaip praeitą kartą...SIMONA, O GRAŽI GELELĖ PIEVELĖJ BASTOSI.-Reikia priminti jai, kaip praeitais metais aš ėjau jos ieškot laukuose, kad tėvai nepamatytu girtos kaip šliurės...

-Nagi, Margarita, taigi ten mane Liam, Zayn ir Skotas nugirdė, tu, gi pati žinai.-pradėjo aiškintis.

-Aha tai dar pasakyk, kad ir pas tą padavėją prisiskynus gėlių eiti ir sakyti:-Aš sutinku! Irgi liepė jie.

-Gerai gerai...Pasistengsiu, kad taip nebūtų...Gi pilnatis tada bus. Reikės viską ramiai daryti.

-O prie ko čia pilnatis?-Nieko nesuprantu, pilnatis ir ramiai kažką daryti?

-Ai nieko xxx. Susitiksim lėktuve.

|||||||||||||||||||||||||||||||

Susidėjom lagaminus ir pasitikrinę vietas susėdome. Ačiū Dievui aš neturiu sedėti su Zayn, bet nereiškia, kad pasisekė turiu sedėti su Skotu. Ka gi, galėjo būti ir blogiau. Praėjus kažkiek laiko aš pasijaučiau ne kaip, kažkaip keistai, tai nebuvo pykinimas ar kažkas panašaus, toks naujas jausmas... Aš pradėjau giliai kvepuoti, ganėtinai garsiai, Liam tai išgirdo, jis sedėjo už mūsų. Aš visai nesigaudžiau kas darosi tik girdėjau balsus:

-Skotai, manau tavo teorija pasitvirtino.-Liam

-Šūdas, labai nelaiku nusprendei verstis-Pasakė Skotas kol bandė laikyti mane vietoj.

-Mes visi mirsim.-Zayn

-Žinai tas tavo "pozytivumas" labai padeda.-Liam

-Na žinai... jos motina-dykumų vilkė. Tėvas-kažkoks galingas padaras su dėvyniom uodegom kuris gali manipuliuoti.Todėl mes tikrai mire. Nebent Skotas pasitelks savo alpha jėgomis ir sustabdys ją-Zayn

-Gumiho. Keista, kad jis vyras, nes tai labai retą, be to ji nėra vilkolakė, todėl aš nieko negaliu padaryti. -Skotas

Kol galiausiai atsijungiau.

Po kiek laiko vėl pabudau, tiksliau mane kaip ir pažadino Skotas.

Atsimerkiau su ryškiai geltonomis akimis ir žiūrėjau į jį:

-Ei nusiraminkm viskas gerai.

-Kas čia vyksta? Pirmiau Simona šneka apie pilnatį, paskui aš nežinau kas man darosi, jūs šnekat apie kažkokius vilkolakius, kažkokia dykumos vilkę kuri kažkaip mano motina, kažkoki Gumiho kuris pasirodo yra mano tėvas... Tikiuosi gero pasiaiškinimo.- piktu žvilgniu žiūrėjau į jį.

-Aš, mes-Pasitaisė žiūrėdamas į Simoną, Liam ir Zayn. -Paaiškinsime kai būsime vasarnami.

Aš tiesiog nieko nesakiau ir stengiausi susigaudyti savo mintyse.

Kol ėjome link mašinų ir važiavome aš vis galvojau apie tuos savo "tėvus", tai jie tikrieji mano tėvai? O kaip apie tuos kurie žuvo avarijoje? Ir iš kur jie žino apie juos? Kas aš tokia? Kaip aš dabar gyvensiu? Kodėl jie negalėjo to pasakyti ankščiau? Jie manimi nepasitiki?

Kai atvažiavom iki namų aš tik pasidėjau lagaminą ir nuėjau tiesiai pas Skotą aiškintis savo gyvenimo. Atsisėdau ant lovos ir įdemiai žiūrėjau į savo draugus, bent jau taip manau: