Patraukiau nuo savęs Nathan'o rankas ir išėjau iš jo namų. Jis tikras šiknius.. Nekenčiu jo visa savo esybe. Išėjusi iš jo kiemo, ėjau šaligatviu link savo namų tol, kol neišgirdau sugurgiant savo skrandžio. Todėl apsisukau į kitą pusę ir jau keliavau iki kokios kavinės, kad pavalgyčiau, nes namuose nieko gero nėra.
Visą dieną nevalgiau, todėl ir esu alkana. Juk nuo pačio ryto iki tiek ir tupėjau tik pas Nathan namuose. Ir tiesiog atlikinėjau tą, ką jis liepdavo.
Ir taip bus tol, kol sugalvos, kad jau atlikau savo darbus už tokius darbelius. Bet juk galėjo nors kitaip sugalvoti nubaust mane, nes tai yra tiesiog.. be žodžių. Tyliu. Kitaip juk galėčiau atsilyginti už tai ką padariau, ką pridirbau.
Jie visi šūdžiai, todėl ir galvoje jiems vien tik tas.
Pagaliau išvydusi kavinę, užėjau į vidų ir iš karto užsisakiusi kepsnį, prisėdau prie atokesnio staliuko. Kol laukiau savo užsakymo, dairiausi po kavinę ir mačiau daugybę žmonių: nuo vaikų ir paauglių iki suaugusių ir senų. Šiandien žmonių tikrai daug. Net stebiuosi, kad radau vietos.
Šios kavinės nelabai pažįstu, kaip ir viso miesto, kad ir atsikrausčiau čia prieš pusę metų. Tiesiog neturiu laiko pažindintis su nauja vieta. Turiu ir taip pilna iki kaklo bėdų. Nors čia sunkesnių, o galvojau, kad iš jų nors kiek pabėgsiu.
Taip, čia, į Las Vegas'ą atvykau vien tik tam, kad nors kiek atitolčiau nuo savo bėdų. Bet klaidingai padariau, nes čia susiradau dar sunkesnių. Tai buvo klaidingas sprendimas.
Nors aš amžiais jų turiu. Jau nuo pat mažens jų turėjau, kad ir nedidelių ir ne tokių svarbių, bet vis gi, turėjau. Buvau tikra neklaužada ir elgiausi neapgalvojau. Nors ir dabar tokia esu, o gal net ir didesnė. Todėl sutinku su tėvais, kad esu neapkenčiamas vaikas.
Man visiškai tinka vardas Vaikščiojanti katastrofa arba Vaikščiojanti bėda. Nors taip mane tėvai ir vadino, bei vadina. Kai šaukdavo skambėdavo štai taip: "Vaikščiojanti bėda, ar tu pagaliau nusileisi į apačią?" Vietoj to, kad kreiptusi taip: "Grace, ar tu pagaliau nusileisi į apačią?"
Na, bet ant jų nepykstu, nes tai tiesa. O tiesa vienaip ar kitaip išsiaiškinama. Tai ko man tada tempti tą laiką, kurio ir taip nėra? Tiesiog mulkinčiau pati save.
Pagaliau gavusi savo užsakymą, griebiau lėkštę su maistu ir pradėjau valgyti kaip žmogus, nevalgęs kokią savaitę. Taip, aš nesiskundžiu savo apetitu, nes jis yra tikrai labai geras. Ir taip, man nerūpi ką kiti sako, nes juk tai aš valgau tiek, o ne jie. Tai kokios problemos?
Valgydama galvojau vėl apie savo visas problemas. O jei grįžčiau atgal į namus? Ne, man nepavyktų, nes sutrukdytų Nathan su savo suknistais žmonėmis. Tai nervina. Negaliu dabar normaliai gyventi. Bet pala pala. O kada aš turėjau bent trupučio normalaus gyvenimo? Taip, niekada.
Nors ir esu pati kalta, kad prisidirbau visiems tiems, bet juk jie galėtų būti nors kiek atlaidesni. Ta prasme, už tai galėčiau geriau dirbti, o ne jų užgaidas pildyti. Atrodo paprasta, aš ir taip galvojau, bet taip nėra. Dar ypač kai susigalvoja tokias užgaidas, kurių nė už milijoną neišpildyčiau. Tą ir darau, bet tada gaunu bausmę. Ir tokių gavau.. net nesuskaičiuoju. Bet aš juk ne tokia, kad atlikčiau dėl jų būtent tai.
Priėjusi savo buto duris atrakinau ir įėjau į vidų. Pirmiausia ką padariau įėjus, tai - užrakinau vėl duris. Juk nežinai kas gali būti. Žmonių yra įvairiausių. O ypač tokiems žmonėms kaip aš. Aš, juk turiu pilna problemų. Mano gyvenimas jų pilnas ir todėl neturiu normalaus gyvenimo. Bet jau pripratau prie to. Viskas priprantama.
Nusiaviau savo kerzus ir nusliuogusi į virtuvę atsidariau šaldytuvą. Iš ten išsitraukiau kelių dienų senumo picą.
Tiks. Juk nieko blogo. O ir nieko kito neturiu.
Pasidėjusi picą ant stalo, uždėjau kaisti virdulį, o tada atidariusi spintelę išsiėmiau puodelį. Į jį įsidėjau truputį kavos ir pora šaukštelių cukraus. Kol kaista virdulys, nusprendžiau persirengti.
Nušlepsėjusi iki savo kambario, atidariau savo spintą ir iš ten išsitraukiau laisvą maikutę ir treningines kelnias. Šiuos rūbus mestelėjau ant savo lovos ir nusirengiau senus drabužius. Kai tai atlikau, prisiartinau prie lovos ir griebusi naujus rūbus, apsirengiau. Pakėlusi senus drabužius nuo grindų nunešiau į vonios kambarį ir įmečiau į skalbimo mašiną.
Jau grįžusi radau išsijungusį virdulį, kas reiškė, kad jau užvirė vanduo. Paėmusi į rankas, užpyliau karšto vandens į puodelį ir gražinau jį į vietą. Pasiėmusi šaukštelį susimaišiau ir tada dar atsidariusi šaldytuvą iš ten išsitraukiau pieno. Jo įpyliau į puodelį ir dar kartą viską sumaišiau. Visada taip darau, nes taip daug skaniau, nei viena kava. Padėjau į šaldytuvą pieną ir viską pasiėmusi, nukeliavau tiesiai į svetainę.
Viską pasidėjau ant stalelio, kuris buvo priešais mano baltą odinę sofą ir kiek tolėliau prieš juodą plazminį televizorių. Tada griebusi pultelį įjungiau TV ir junginėjau jį tol, kol radau kažką įdomaus. Sustojau, kai radau kažkokį filmą.
Gerai bus ir taip.
Dribusi ant sofos pasiėmiau picą ir ją valgydama žiūrėjau kažkokį neaiškų filmą. Užsigerdama kava su pienu, žinoma.
Tai va.. Tai mano pati pirma istorija (na ne pirma, bet pirma, kurią kažkur viešinu ^^). Ir su ja atėjau mėginti laimės, todėl žiūrėsiu kaip seksis. Žinau kad dabar tikrai nėra ilga, bet čia promo, na, kaip ir koks supažindinimas su isto.. (tikiuosi supratot kažkiek) :).Tikiuosi, kad kažkiek sudomino ir lauksiu jūsų comment, nes norėčiau žinoti ar verta tęsti. Turiu omeny, jūs praneštumėte ar skaitysite ir ar verta tęsti, bei panašiai.. :) Tai lauksiu jūsų! Norėčiau jūsų tokios kaip ir pagalbos. Tai tokia ir būtų pagalba - jūs paliktumėte comment po Promo (parašytumėte kas kaip, skaitytumėte ir t.t.). Tikiuosi, kad sulauksiu nors kelių. :) Taip kad labai AČIŪ iš anksto tiems žmogeliukams. :]
P.S. Jei norite ko paklausti ar šiaip - tiesiog padarykite tai. Parašykite man, aš jums atsakysiu kaip tik galėsiu. :))
Lauksiu!!
Lots of love.
Xx
