My Hero.

1. Dalis

My Hero

1 Dalis

Pabudau nuo smarkiai cypiančių garsų. Pala!!?? Kaip aš girdžiu, jei esu mirusi? Gal taip turi būti kai patenki į pomirtinį gyvenimą?

Atmerkiau akis ir pamačiau jog guliu lovoje. Po galais kur aš?? Šis kambarys, nors gal palata kvepėjo levandomis. Man iš dešinės buvo mažas staliukas ant kurio buvo padėtas vandens buteliukas su vaistais. Palaukite!!! Tai aš gyva? K-k-kaip?!

Staiga pamačiau, kad palatos durų rankena lenkiasi ir pro jas įžengia gal keliais metais už mane vyresnė mergina.

- O. Dieve mano. Būk palaiminta, mergyte. Tu pabudai! Einu pakviesti gydytoją! - jau žiojausi klausti kaip man išgelbėjo, bet ji tai tariusi išbėgo iš palatos.

Kaip pavargau... Toks jausmas lyg kažkas smeigtu man su peiliu į pilvą milijardą kartų!!!

Durys prasivėrė ir mielo veido moteris pribėgo prie manęs.

- Panele, ar jūs gerai jaučiatės? Nieko neskauda?
- Na man toks jausmas, kad kažkas mane bado iš išorės. Kas man buvo?
- Na jūsų plaučiai buvo gana pilni vandens ir į jūsų pilve atradome įsimigusį pagalį.
- Ar aš gyvensiu?
- Žinoma. - nusišypsojo- tik tau teks pasigyditi šiek tiek.

Aš jai nusišypsojau dirbtine šypsena ir nusisukau. Išgirdau kaip užsitrenkė durys. Jie net nenumano, kad aš vėl žudysiuosi.

Dabar jums įdomu būtų paklausti kas aš ir kodėl taip darau ir padariau?

Esu Christina Elisabeth Comer. Žudausi, nes aš nieko nebeturiu. Nei šeimos, nei draugų, nieko. Gyvenau našlaičių namuose. Visi manęs nekenčia ir aš nežinau kodėl?? Kuo aš esu tokia baisi ir bloga? Juk jie manęs nepažystą.

Nuo ilgų apmąstymų mane apėmė miegas ir aš smigau iš nuovargio.

Na patiko? Jei taip tada labai džiaugiuosi. VOTE jei nesunku ;)