Versalis 1D H.S. fanfiction LT

Antra dalis (HarryPOV.)

Harry Edward Styles (Anglijos diplomatas) POV.

„Harry, girdėjau, kad Karalius Saulė į savo pokylius kviečia daug karštų merginų, o pokylio pabaigoje galima joms apsukti galvas ir panadoti savoms reikmėms. Argi nešaunu ?„ Paklausė mano kelionėms kompanionas Louis William Tomlinson.

Aš, jis ir dar du bendrakeleiviai: Niall James Horan ir Liam James Payne esame pakviesti darbo reikalais laikinai apsistoti pas Prancūzijos karalių Liudviką XIV. Mes esame kaip ir garbės svečiai, tačiau turėjome pasižadėti, kad nemerginsim ir kitaip nelysim prie jo sesers Teodoros.

„Žinoma, kad tai gridėjau, trubūt dauguma jo pokylio svečių tik ir laukia kada galės išbarškinti kokią nors merginą." Tariau, kiek pavargusiu balso tonu.

„Harry, tik neapsimesk kad tau tai nerūpi." Pasišaipydamas tarė Liam.

„Vaikinai, kad ir koks aš ninfomanas bebučiau reikia prisiminti, kad vykstame nesilinksminti.. Beto esu pavargęs" Tariau.

„Galiu lažintis kad jis iškruš Teodora-Karaliaus seserį" Niall.

„Ne, aš to nepadarysiu, Liudvikas mane pakartų." Atkirtau.

„Nagi lažinkimės, jei laimėsiu aš negalėsi tris dienas su niekuo mylėtis na o jei tu.."

„Tuomet tu man pačiulpsi." Pabaigiau sakinį aš.

„Puiku, pažinkimės" Tarė šis.

Mes suspaudėm rankom ir Louis nudžiugęs ištarė:

„Mes jau atvykome."

Tarnai mūsų daiktus nunešė į mūsų kambarius, džiaugiuosi jog būsime vienas šalia kito aš gyvensiu tarp Louis ir Niall, o priešais mus apsigyveno Liam. Persirengęs į naujus drabužius nusprendžiau apsidairyti po rūmus mat dar buvo kiek laiko iki pokylio pradžios. O juk ne visi anglai turi galimybę pamatyti Liudiviko XIV rūmus... O jis tikrai juos išpustė, lėtu žingsniu ėjau per „veidrodžių galeriją". Kambarys buvo kupinas šviesos ir krištolinių karnizų spindesio, o visos marmurinės grindys nuostabiai švytėjo. Kai kuriose vietose buvo mrusių, Prancūzijoje žymių žmonių statulos, ir ant nei vienos nė dulkelės negalėjai pamatyti. Pažiūrėjau į vieną iš ten esančių veidrodžių. Pažvelgiau į save buvau su aukštakulniais kurie buvo paauksuoti, mūvėjau ligas baltas kojines ir kelius siekiančias kelnes kurios buvo gelsvos spalvos. Buvau apsivilkęs baltus nėriniuotus marškinius kurių ilgi galai buvo kiek išlindę iš po mano ilgo švarko kuris siekė mano kelius. Švarkas buvo ryškai raudonas su auksinėmis sagomis kuriose buvo pavaizduotas Anglijos herbas. Mano garbanoti plaukai buvo tvarkingai sušukuoti ir nukirpti iki pečių. Manau visi man pritartų, kad dėl mano nepriekaištingos išvaizdos ištirptų kiekviena mergina...

„Harry, jau laikas eiti" Išgirdau iš kaži kur atsiradusį Liam.

„Gerai" Nusišypsojau plačia šypsena, išsitraukiau iš vidinės kišenės Baltai auksinę kaukę papuoštą keliomis plunksnomis ir raudonu rubinu..

Mus visus keturis tarnas palydėjo į pobūvių menę. Ten jau buvo prisirinkę labai daug žmonių.. Tuomet kitas tarnas paklausęs kas mes esam nuvedė mus iki Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV

„Jūsų didenybe, pristatau jums Anglijos Diplomatus: Harry Edward Styles, Louis William Tommlinson, Niall James Horan ir Liam James Payne." Mes kaip pridera nusiėmėme kaukes ir nusilenkėm.Tuomet Liam prabilo:

„Karaliau Saule, mes labai džiaugėmės jog pakvietėte mus čia apsistoti mums didelė garbė"

„Man džiugu jog esate čia, tačiau tikiuosi jog nepamiršite čia galiojančios taisyklės.." Tarė kiek susirūpinusiu tonu. Atrodė jog jis kažko ieško. Labai keista jog karalius taip saugo savo seserį. Tačiau neėmiau į galvą, žinojau jog su ja nesusitiksiu.

„Taip mes nepamiršome ir duodam pažadą jog jos laikysimės" Ištarė Louis.

„Galite eiti." Davė įsakymą karalius.

Užsidėjome kaukes ir nuėjome prie vaišių stalo, ten buvo kalnai vyno, vaisių ir kitokių skanumynų. Visi pasiėmėme po taurę vyno ir paragavome.

„Vynas čia skanesnis" Atsakė blondinas.

„Aš einu pašokti" Ištarė Louis

„Aš taip pat." Prisidėjo prie jo Niall.

„Na ką likome dviese." Ištarė Liam.

„Taip, bet kiek vėliau aš eisiu susirasti merginą su kuria galėsiu pats žinai ką.." Su kikenau nuo savo nešankių minčių.

„Na o aš liksiu čia noriu atsipalaiduoti." Atsakė jis.

Dar kelias minutes pasišnekėjom ir aš išvydau nuostabaus grožio merginą, na tiksliau jos nuostabią figūrą, ji buvo apsivilkusi šviesią suknelę su keliais blizgučiais, rankoje prilaikė savo auksinę kaukę kuri buvo nudabinta brangakmeniais. „Ji kažką sušnabždėjo sargybiniui ir pradėjo lėtai lipti laiptais taip parodydama savo dailius batelius..

„Liam aš jau einu" Tariau ir palikau jį vieną..

___________________________________

Atsiprašau, kad jau net 4 mėnesius neįkėliau naujos dalies.. Tačiau dabar stengsiuosi kelti dažniau ;).

NEPAMIRŠKINE VOTE ir KOMENTUOTI :)) Man tai , LABAI SVARBU. :)xx