Hey, Angel. {H.S} LTU

<7>

Pakėliau drebančią ranką. Jis pažvelgė žudančiu žvilgsniu į mane. Jis galvojo jog trenksiu jam. Prikandau lūpą. Uždėjau delną vaikinui ant skruosto. Ranka drebėjo. Stebėjau jį. Jis sutrikęs žiūrėjo į mane. Vaikino akys iš tamsiai žalių tapo smaragdinėmis. Jis buvo pasimetęs. Smarkiau sukandau virpančia lūpą ir švelniai perbraukiau per jo skruostą. Jis tarsi atsipeikėjo ir patraukė mano ranką.
-Maniau, kad trenksi man.-ramiai tarė. Susiraukiau. Jis mano jog esu tokia drąsi, kad trenkčiau jam.
-Oh.-sumurmėjau. Vaikinas žvilgsniu tyrinėjo mano veidą. Užsimerkiau. Pajaučiau jo švelnias lūpas ant savųjų. Norėjau atsitraukti, bet negalėjau. Atsakiau į bučinį. Gailėsiuos to.
Jis atsitraukė.
-Atleisk,-suurzgė. Žiūrėjau į jį. Pajaučiau tvirtas rankas aplink liemenį. Vaikinas užgulė mane. Jo galva buvo mano kaklo įlinkyje. Jo kvapas buvo nuostabus.
-Nežinau kodėl tai darau. Aš atsiprašau..-sumurmėjo. Jo balsas buvo švelnus. Ir tada suskambo jo telefonas. Jis kurį laiką ignoravo jį. Bet galiausiai atsiliepė. Jis pakilo nuo manęs ir dingo iš kambario.
Pirštų galiukais perbraukiau per lūpą. Jis pabučiavo mane. Jis. Susiraukiau. Privalau pamiršti. Tai negali pasikartoti. Nežadu būti jo kekšė. Jis įėjo į vidų.
-Turiu važiuoti.-jis ranka perbraukė per plaukus. -Važiuosi kartu.-pridūrė. Durys užsidarė. Jis tarsi auklė. Tempiasi mane kartu. Ir kur? Pakilau iš lovos ir apsimoviau megztinį. Tyliai nulipau laiptais žemyn. Čia jo nebuvo. Išėjau į kiemą. Jis stovėjo ir rūkė. Ranka užsidengiau veidą. Mane pykina nuo cigarečių. Jis nusijuokė.
-Prašau ar gali baigti.- sumurmėjau. Kvapas buvo nepakenčiamas.
-Ne.-tvirtai tarė.
-man bloga.-suinkščiau. Man skaudėjo galvą. Šitas kvapas buvo nepakenčiamas. Keliais žingsniais atsitraukiau nuo jo. Jis atsiduso ir numetė cigaretę. Vaikinas patraukė link mašinos. Aš iš paskos. Norėjau, kad ši diena baigtųsi. Kuo greičiau.
**
Mes važiavome. Jau kurį laiką. Vienintelis vaizdas kurį mačiau buvo tik medžiai. Stengiausi slėpti baimę. Kur jis mane veža? Baimė žudė mane iš vidaus. Jis tylėjo. Visą laiką. Išties nenorėjau kalbėti su juo, bet ši tyla buvo nepakenčiama. Miškas visur tik miškas.
-ar tu bijai?,- Harry atsisuko ir išsišiepė. Ką sakyti? Oh.
-taip?,-pakėliau antakį, tai skambėjo kaip klausimas.
Jis šypsojosi.
-šaunuolė.-Harry. Jis juokauja. Mano delnai pradėjo prakaituoti. Sukandau dantis. Kodėl jis toks bjaurus? Šaunuolė?. Nusprendžiau nieko neatsakyti. Jis nenustojo šypsotis. Jis uždėjo delną ant mano rankos ir sunėrė mūsų pirštus. Klausiamai pažvelgiau į jį. Jis šyptelėjo. Vis dėlto jis labai gražus. Uh. Mašina sustojo. Jis išlipo.

***
Nuomonių ♥ ir vote. :')