You & I

2 dalis

Staiga... Prie manęs pribėgo kažkoks vaikinas. Labai išsigandau, nes pirmasis dalykas tai dabar temsta antra esu pirmą kartą šitame rajone ir trečias dalykas tas vaikinas atrodo bauginančiai jis apsirengęs visas juodai su gauptuvu ant galvos todėl veido nemačiau. Net neįsivaizduoju ką jis nori man padaryti. Jis nieko nesakęs prispaudė mane prie stulpo. Aš suinkščiau iš skausmo. Dabar jau žinau ką jis nori man padaryti.

"Tik išleisk nors garsą pamatysi nudėsiu" piktai pasakė.

"Ką tu man padarysi?" Paklausiu sukukčiojusi, net nepastebėjau kaip apsiverkiau.

"Dabar mes pasilinksminsim." Pasakė išsišiepęs savo krapinančia šypsena.

Jis lankėsi manęs pabučiuoti, bet kažkas atsikrenkštė abu pasukome galva link garso o netoliese pasimatė šešėlis:

"Tik paliesk ją ir tau kapai." Piktai bei pabrėždamas paskutinį žodį pasakė.

"Ir kas tu toks, kad manai mane išgąsdinsi ?" Paklausęs pažiūrėjo į mane o aš sugebėjau tik kūkčioti.

"Tau užteks žinoti, kad aš Malik" su paskutiniu ištartu žodžiu vaikinas kuris buvo prirėmęs mane prie stulpo paleido. Kas jis toks, kad šitaip jo išsigando? Bet tai labai gerai nes jei ne jis nežinau kaip būtų baigesi.

"Aš atsiprašau aš neatpažinau jūsų ponia Malik." Bandė teisintis.

"Mauk iš čia greičiau kol aš tau dar geras." Piktai ir griežtai pasakė. Jis nieko nebelaukęs pabėgo o aš nuslinkau nugara atsirėmusi į stulpą ir atsitūpiau. Turėčiau padėkoti tam vaikinui kuris mane išgelbėjo, bet kai apsižvalgiau jo nebesimatė.

Nieko nelaukus pradėjau bėgti į namus kelio nelabai mačiau, nes akys buvo pilnos ašarų vis galvojau kas būtų nutikę jei ne tas paslaptingasis vaikinas kurio pravardė arba pavardė yra Malik juk negali būti vardas nors gal? Tikiuosi jį dar kada sutikti nes norėčiau padėkoti, kad padėjo. Bet, kad ir sutikčiau aš jo nepažinčiau.

Įėjusi į namus nieko nelaukusi nubėgau į savo dabartinį kambarį užsirakinau ir kritau veidu į lovą. Tyliai kūkčiojau. Praėjus maždaug 15 minučių atsikėliau iš lovos ir nusivaliau ašaras. Visada buvau stipri, bet dabar nesuprantu pati savęs, tai tikriausiai dėl visos sumaišties mano gyvenime, dėl kraustymosi ir palikimo mylimų ir brangių žmonių. Šiaip aš esu maištininkė neklausanti tėvų, mokytoju ir panašiai, bet dabar aš palūžus ir kaip bebūtu keista man ne gėda pripažinti. palikimo Nuėjau į nuosavą vonios kambarį ir pažiūrėjau į save veidrodyje pamačiau ir pati išsigandau tušas nubėgęs plaukai susivėlia ir panašiai. Nieko nelaukusi nesirengiau ir palindau po dušu. Viską atlikusi išėjau ir apsirengusi į savo pižama nuėjau ir atsiguliau į lovą. Rytoj reikės į mokyklą tad turiu išsimiegoti. Gi nenoriu pasirodyti kokia esu iš tiesu. Reikia atrodyti nepriekaištingai. O po to tik parodyti tikrąją save. Neilgai trukus užmigau.