《 Lulu 》
-Jei tu nenori su manimi bendrauti tai ir buk maloni pasakyk taip .- suraukiau antakius stovėdama prieš savo draugę.
-Aš turiu eiti .- šyptelėjo.
Noriu, kad žinotumėte visi visada palieka ir ižduoda, net patys geriausi.
- Aš namuose ! .- visa tai sakau tik dėl brolio, kuris yra per daug prisirišęs prie namų. Jį kamuoja baimė, kad ji kas pagrobs.
-Kažkas buvo atėjęs. Man vos širdis neiśoko .- pribėgo prie manęs mažasis broliukas.
-Kodėl darei duris ? .- pavėliau jo plaukus.
-Norėjau būti drąsus .- iškėlė galvą.
-Šaunuolis, bet daugiau vienas to nedaryk .- šyptelėjau. Palinksėjo ir nubėgo kažkur. Persirengiau ir nubėgau laiptais žemyn.
-Sese kada grįš mama ?.
-Tuoj. Aš turiu eiti į darbą .- šyptelėjau jam.
-Sese, buk atsargi. Žiūrėk, kad tavęs nepagroptų .- šyptelėjo.
-Būtinai, Todi.
Mane dažnai kankina jausmas, kad esu tik antras pasirinkimas. Žmonės visada nane prisimena tik tada, kaip jiems būna nuobodu ar reikia paslaugos.
-Aš šiandien dirbu .- pasakiau savo draugei.
-Atsiprašau, kad tavęs vengiau man ne koks laikotarpis .- atsiduso.
-Jo. Iki ponas Flipis ateina .- numečiau ragelį. Neketinau klausytis, kaip ji skundžiasi, koks jos vaikinas yra nevykelis. Visi žino koks Markas yra, bet Marinda to nemato. Beje Markas nemėgsta manęs, nors nieko jam nepadariau.
-Lulu, sveika .- šypsojosi ponas Flipis. Jis senas, bet labai malonis ana savaitę pakėlė mano algą.
-Sveiki .- nusišypsojau.
-Užrakinsi ? .- paklausė.
-Žinoma .- nusišypsojau. Jis visada manęs to klausia nors puikiai žino, kad tai mano darbas. Ėjau aplink parduotuvę ir tvarkiau prekias. Pakėliau galvą, kaip pri duris įėjo moteris. Grįžau prie priekystalio. Tvarkiau gumos pakelius.
Su nekantrumu laukiau kol galėsiu išeiti parūkyti.
《 Harry. 》
Gera grįžti į miestą. Pas tėvus ir senus draugus, kurie jau dabar manęs laukia.
-Sveiki .- sukirtau rankomis su Liam ir Niall.
-Varom pasiimsim alaus .- pasivėlė plaukus Liam.
-Gera grįžti .- atsipūčiau.
-Tu ilgai čia nebuvai .- pavartė akis Niall.
-Šis miestelis nei kiek nepasikeitė - žvalgiausi.
-Visiškai, brolau.
Užėjome į parduotuve, kurioje grojo muzika. Vaikinai patraukė link gėrimų, o aš link kasos.
-Kuom galiu padėti ? .- pakėlė akis blondinė.
-Lulu ? .- išpučiau akis.
-Harry ? .- žiūrėjo su nuostaba.
-Tu užaugai .- nužiūrėjau mergina, kuri nebebuvo maža mergaitė.
-Tu tik pažiūrėk į save. Nebepatinka betoninis miesta ? .- juokėsi.
-Oh tu vis dar kandi .- juokiausi.
-Tokia jau aš .- nusilenkė.
-Taigi, dirbi čia ? .- paklausiau ir taip akivaizdaus klausimo.
-Jo, norisi savo pinigų .- linksėjo.
-Śaunuolė .- nusijuokiau.
-Tai nori ko nors ? .- juokėsi.
-Duok man Mallboro raudoną ,- padėjau banknotus.
-Rūkai ? .- paklausiau jos.
-Jo .- linktelėjo.
-Einam ? .- paklausiau ir parodžiau link durų.
-Negaliu palikti prekystalio .- šyptelėjo.
-Gaila .- šyptelėjo.
Jis toks gražus. Negaliu patikėti, kad po šitiek laiko pamačiau savo auklę. Girdėjau jis grupės narys.
----
Šioje istorijoje nėra One Direction, kaip grupės.
Harrio grupė yra visiškai išgalvota.
