-Pabudome ir keliames,- sušuko mama įeidama į mano kambarį,-nagi Melissa kelkis,- priėjo prie lango ir atitraukė užuolaidas,- tau šiandien svarbi diena,- išėjo iš kambario. Staiga mano akis palietė ryškūs saulės spinduliai. Ir aš dar labiau jas suspaudžiau.
Dar kiek pagulėjus atsisėdau ant lovos krašto. Pasitryniau traiškanotas akis ir pasiiėmus drabužius padėtus ant kėdės nupėdinau į dušą. Mmm... nieko nėra tobuliau už vėsų dušą rytais. Jis ne tik puikiai prabudina, bet ir suteikia žvalumo. Pastovėjus po drungna vandens srove kelias minutes išjungiau vandenį, nusišluosčiau vandens lašelius nuo savo kūno ir apsirengiau savo atsineštus drabužius. Išėjau iš vonios kambario pasiiėmiau paskutinį lagaminą likusį mano kambaryje. Ah taigi nepaminėjau šiandien aš važiuosiu koledžą studijuoti kuris yra 200 km. nuo mano namų.
Dar kartelį pežvelgiau savo kambarį ir atsidusau. Pasiilgsiu šitų namų.
-Melissa, pusryčiai,- sušuko mama iš apačios.
- aha, ateinu,- atsiliepiau ir pradėjau leistis laiptais. Atėjus į virtuvę pamačiau tėtį sėdintį prie stalo, gerintį rytinę kavą ir skaitantį laikraštį su vakarykštėmis naujienomis. Tuo tarpu mama krovė ka tik iškeptus blynus iš kėptuvės į didelę lėkštę.
- labas rytas,- pasisveikinau.
- o labas mieloji,- pasisveikino mama.
- na pasiruošus šiai dienai?- paklausė tėtis pakėlęs akis nuo laikraščio.
- taip,- atsidusau ir atsisėdau prie stalo. Pabedžiau kelis blynus ir susidėjau į savo lėkštę. Pasiilgsiu mamos maisto.
Papusryčiavę susėdome į automobilį ir išvažiavome Londono link. Ten mano koledžas. Stebėjau pro langa besikeičiančius vaizdus. Staiga mes sustojome ir tėvai pranešė, kad atvykome. Išlipau iš automobilio ir apsidairiau. Čia gražu pagalvojau. Pasiiėmiau daiktus iš bagažinės. Atsisukau į tėvus. Mama šypsojos nuoširdžia šypsena ir kartojo, kad aš jau užaugau, ir kad pasiilgs manęs. Aš nusišypsojau jai ir apsikabinau ją. Tada atsisukau į tėtį kuris žiūrėjo ramiu veidu. Apsikabinau jį.
- sekmės,- sušnabždėjo tėtis.
-ačiū,- šypteliėjau ir pakštelėjau į žandą.
- paskambink mums,- pasakė mama sėsdama į automobilį. Linktelėjau ir pamojavau jiems. Stebėjau kaip jie išvažiuoja iš bendrabučių miestelio aikštelės. Ir vos jiems išnykus iš akiračio nupėdinau link pastato kur turėtų būti mano bendrabutis. Atidariau duris ir pamačiau budėtojos langelį. Priėjau prie jos.
- sveiki, esu Melissa Corness, norėčiau gauti raktelį nuo savo kambario.
-jūs nuomojotės telefonu?- paklausė gan senyva moteriškė.
-taip. O aš gyvensiu kambary viena ar turėsiu kambariokę?-paklausiau.
-neviena,- atsakė ir padavė raktelį,- 340 kambarys, trečias aukštas, kairysis koridorius,- nusišypsojo.
-ačiū, padėkojau ir nuėjau link lifto. Tikrai nesiruošiu tempti 2 lagaminų į 3 aukštą. Pakylau juo ir nupėdinau kairiuoju koridoriumi. Mano kambarys buvo pačiam koridoriaus gale. Atrakinau duris ir įžengiau į jaukų kambariuką jame stovėjo dvi lovos, dvi spintos šaldytuvas, televizorius. Taip pat čia buvo dar vienos durys. Turbūt ten tuoletas ir dušas. Kaip supratau mano kambariokė dar nebuvo atvykusi, nes nebuvo jokių kitų daiktų. Todėl užrakinau duris ir padėjau raktą ant spintelės. Pastačiau savo lagaminą prie lovos kuri buvo prie sienos ir atsisėdau ant jos. O ji minkšta pagalvojau ir atsiguliau, kol pati nepajutau kaip užmigau. Praabudau nuo durų rakinimo garso, turbūt mano kambariokė atvyko. Manau surasim bendrą klabą. Pažvelgiau į durų pusę ir išvydau tai ko nesitikėjau....
Pirma dalis, lauksiu jūsų nuomonių. Kitos dalys bus ilgesnės. Su meile #autorė :*
