•°14°•

229 18 2
                                    

Nors tai buvo keista, kad dabar guliu savo kambarioko glebyje, lyg jis būtų mano vaikinas, nors oh well.

***rytas***

Rytas kaip ir kiti darbo dienų rytai: prausimasis, rengimasis, tvarkymasis, skubėjimas į paskaitas, na dar nepaminėjau, kad Niall išverst iš lovos yra didžiausia problema, nes vos pradedi jį žadint jis pradeda kelti principus, kad be rytinio bučkio nesikels ar dar ką nors sugalvoja. Bet kažkaip pavyksta tai padaryti.

-nagi Niall greičiau, antraip nespėsi pasotinti savo pilvo,- raginau Niall greičiau praustis. Tačiau jis buvo belenkaip lėtas ir dėl to vėlavom į pirmąją paskaitai, kai aš buvau sau po tėvų mirties prisiekus, kad mokinsiuos tobulai ir turėsiu pilnavertį gyvenimą vien dėl jų, nes aš juos labai mylėjau ir privalau baigti aukštajį, o iki to man dar yra toli.

***po paskaitų***

-tai susiskambinsim veliau,- šyptelėjau Ellei.
-oki,- žaismingai nusijuokė ir nuėjo link savo automobilio.
Ah taip susiradau drauge Elle. Labai linksma mergina. Susitarėm ryt po paskaitų varyt apsipirkti truputį. Nors tie mūsų merginų truputukai būna kokie 5 maišai suknelių, ar batų, ar dar kokių madingų skudurų. Taigi kojoms didelis iššukis.

Po truputį pėdinau link kambario. Niall buvo susitaręs su draugais susitikti taigi jo nebus visa dieną. Net neisivaizduoju ką veiksiu. Staiga pamačiau kitapus kelio nedidelę kavinukę. Nusprendžiau nueit, gal kavos išgersiu. Pradariau duris ir tyliai suskambejo varpelis. Pražvelgiau patalpą. Nusišypsojau. Londone maža tokių jaukių kavinukių. Nuėjau prie prekystalio kur stovėjo maloniai atrodanti moteriškė.

-laba diena,- nusišypsojo,- ko norėsi?- paklausė.

-man vidutinį puodelį latte kavos ir vieną spurgą su šokoladu,- šyptelėjau. Moteriškė viską suvedė į kasą ir nusisuko daryti kavos. Laukdama dar kartą peržvelgiau kavinukę ir mano akys sustojo prie garbanoto pakaušio. Staiga moteriškė padavė mano užsakyma ir aš nupėdinau link jo. Mano intuicija manęs neapgavo. Prie stalelio sėdėjo Harry.

-labas,- šyptelėjau ir jis atsisuko į mane.

-o, sveika, nesitikėjau čia tave pamatyti,- nusišipsojo ir parodė, kad prisėsčiau. Atsitraukus kėde klestelėjau ant jos ir gurkštelėjau kavos.

-taigi ką čia veiki?- paklausiau.

-ai, ilsiuosi, visad po paskaitų ateinu čia,- nusijuokė ir atsigėrė savo kavos, mmm,- staiga pakėlė akis į mane lyg būtų kažką prisiminęs,- tikiuosi neužmiršai šiandienos vakaro?- paklausė ir aš papurčiau galvą, nors visai tai buvau užmiršus. Išsiėmiau telefoną ir pažiūrėjau į laikrodį. 15:54. Taigi reiktų jau grįšti padaryti namų darbus ir pradėt ruoštis.

-man jau reiktų eiti,- šyptelėjau ir atsistojau nuo kėdės.

-tai palauk palydėsiu,- atsistojo taipogi.

***prie kambario***

-Ateisiu prie tavo kambario lygiai septintą,- šyptelėjo Harry ir nuėjo link lifto. Pamojavau ir užvėriau duris. Numečiau tašę ant stalo ir atsisėdau ant kėdės. Išsitraukiau pirmą pasitaikiusią knygą ir atsivertus reikiamą puslapį pradėjau kartotis.

Parašiau paskutinę raidę į sąsiuvinį ir užverčiau jį. Žvilgtelėjau į laikrodį. Oi man liko tik valanda iki kol Harry ateis turiu paskubėti. Greit iš spintos išsitraukiau šviesiai mėlynus, plėšytus džinsus, juodą laisvai krentančią palaidinę, juodus batus su balta, plokščia platforma ir ilgą, užsimetamą megztinį. Nelabai žinojau kur eisime, tad pasirinkau būtent tokią aprangą. Nubėgau į vonią ir palindus po dušu nusiprausiau ir išsiploviau galvą. Išsidžiovinusi plaukus apsirengiau ir pasiemus savo kosmetika pasidažiau. Susipyniau plaukus į dvi krokodiliuko kasytes. Pažvelgiau į telefoną kuris rodė 18:57. Tad prisėdau ant lovos ir laukiau Harry naršydama facebooke. Išgirdau pabarbenimą į duris. O tai turbūt Harry. Greit nubėgau prie durų ir pravėriau jas, tačiau už jų nebuvo tų rudų garbanų ir žalių akių. Ten stovėjo blondinas.

-labas,- šyptelėjo.

-labas, o kur tavo raktai? - paklausiau.

-netyčia palikau pas draugą. O tu kur išsiruošei?- susiraukė.

-koks tau skirtumas einu kur noriu,- pavarčiau akis ir praleidusi jį į kambarį uždariau duris. Harry dar nebuvo. Staiga buvau stipriai priremta prie sienos. Ir Niall lūpos įsisiurbė į manasiąs pajaučiau alchoholio skonį. Negi Niall vel gėrė? Pabandžiau jį nustumti nuo savęs. Tačiau jis buvo per stiprus. Netikėtai kambario durys prasivėrė ir pro jas įžengė Harry su gelių puokšte ir didžiausia šypsena. Tačiau jam pažvelgus į mūsų pusę, tą šypseną pakeitė liūdesys ir pyktis. Harry sviedė geles per kambarį ir trenkdamas durimis išėjo. Aš tik sušukau jo vardą, bet jis neišgirdo. Stumtelėjau dar kartą Niall ir išlindus iš jo glėbio išbėgau pro duris.

Labai atsiprašau, kad ilgokai nieko nekėliau. Tiesiog nebuvo jokio įkvėpimo. Bet pagaliau jis atėjo ir štai jums ilga dalis. Komentuokit kas negerai ir laukit kitų dalių.

How deep is your love?Donde viven las historias. Descúbrelo ahora