Pool / N.H/ verčiama. ( BAIGTA )

7 dalis

Mama,

Kai aš ją pamačiau kitą dieną, ji atrodė kitaip. Jos akys buvo pabrinkusios ir pavargusios, ir ji atrodė visai nemiegojusi.Jos plaukai buvo nešukuoti ir netvarkingi, ir jos rūbų pasirinkimas buvo nesuderintas, lyg ji tiesiog pasiimtu bet ką į savo trapias rankas ir užsidėtų. Nepaisant jos miego trūkumo, ji vis dėl to atėjo į baseiną ir maždaug dešimt minučių kuitėsi savo krepšyje kažko ieškodama. Tuomet ji tiesiog apvertė krepšį aukštyn ir viską iškratė, dramatiškai atsidusdama. Ji pritūpė, įsidėjo ausinukus į telefoną ir tvarkė šią netvarką. Jos akys buvo užmerktos bet įsitempęs kūnas rodė jog ji nemiega.

Kai mano akys pradėjo įdėmiai stebėti ją, aš išlipau lauk iš baseino ir patraukiau link spintelės kur laikiau atsarginius rūbus. Ji tikriausiai ieškojo savosios knygelės visą naktį, ir jai labai pasisekė jog atnešiau ją jai.Po to, kai aš paėmiau knygelę , lėtai žingsniavau ligi jos.

„Aš – um. Tu palikai savo knygelę čia, vakar."

Jos akys suplevėsuodamos atsimerkė ir ji pažvelgė į mane su šoku. Maža šypsenėlė įsiplieske jos veide dėl to, bet netrukus šypsena staigiai virto susiraukimu.

„Aš-. Aš neskaičiau jo."

Šypsena grįžo į jos veidą ir ji nusišypsojo, nuoširdžia šypsena.

Nepaisant jos patinusių akių, suvėlusių plaukų, ir nesuderintų drabužių, jos šypsena buvo pats gražiausias dalykas kokį tik esu matęs. Man nerūpėjo, jog jos akys pabrinkusios. Man nerūpėjo, jog jos plaukai buvo susivėlę. Žinoma man nerūpėjo ir jos nesutampantys rūbai. Viskas kas man rūpėjo buvo jos graži šypsena ir akių pusėse susidariusios raukšlės, kai ji nusišypsojo.

„Ačiū tau."

„Ej – Aš masčiau, jei gal—„ Ji pakėlė savuosius antakius, šypsena vis dar akivaizdi.

„Nesvarbu, tai niekas."

Aš nusišypsojau jai ir ji nusišypsojo man atgal, tuomet apsisukau ir nėriau savuoju kūnų į vandenį.

-Niall