11
Tikiu ne veltui...
Buvo ypatinga toji diena,
Ir kol kas,
Geriausia per devyniolika mano gyvenimo metų.
Rodos,
Pats likimas to norėjo...
Vos išlipus iš automobilio,
Buvai šalia.
Salėje sėdaisi greta,
Tardamas širdžiai mielus žodžius:
„Atsisėdau ten, kur ir norėjau".
Susipainiojau tą akimirką,
O širdyje, regis, džiūgavau iš laimės.
Ir paskutinio skambučio,
Vakarinėje šventės dalyje prisėdai taip arti,
Rodos,
Galėjau jausti tavo kvėpavimą.
Tu pirmasis mane užkalbinai,
Nuspręsdamas jog liūdžiu,
Paskatinai eiti šokti.
Šis, nors ir trumpas pokalbis,
Pavertė šventę dar ypatingesne.
Tad galbūt aš tau rūpiu,
Ir tikiu ne veltui...
YOU ARE READING
Time (LT: Laikas)
Poesie"Net jei tave mylėti būtų nuodėmė, tapčiau priklausoma šiam nusikaltimui..."
