Maybe it's love?

~3~

Šaudžiau į taikini stengdamasi pataikyt į galvą arba širdį.
Laukiau grįštančio Josep, nes jis man pranešė jog laukčiau jo kambarį ir jis tuoj grįš, tad aš nulekiau į rūsį ir šaudžiau į taikinį nenorėjau jo žudyt kambarį tad prisiviliosiu jį į rūsį ir viskas bus perfect.hahah.
Laukiau ginklą buvau nusitaikius į taikinį ir norėjau vėl šaut, bet  staiga pajaučiau kaip kažkas man ant peties padeda ranka ir grubiai mane atsuka.
Tai buvo Jason.

- Heiz man atrodo liepiau tau laukti manes kambarį. Beto ką čia darai su ginklu mergyt ? - Jis buvo nustebes, nes senai juo nesinaudojau, nes jis tiesiog man to neleisdavo arba slėpdavo jį, nes bijodavo. Bijodavo jog aš galiu jį nužudyt. Nes aš čia vadė, o ne jis. Aš sukaupiau visą drasą pastumiau ji per 2 metrus nuo savęs.
- Dabar klausyk manes suknistas Jason Kareti ( išgalvojau kažkokia pavardę XD) tu man jau atsibodai per tuos visus 5mėnesius!! Tu mane mušiai ir prievartavai aš jau per daug ibauginta tavęs buvau, bet supratau jog esu stipresne už tave ir joks Jason manęs nemuš. Per ilgai galvojau jog tu pasikeisi, bet tu net nesistengiai.-
Aš kalbėjau tvirtai ir be jokių emociju. Jason buvo įpykęs jis stebėjo mane. - Negi tu mane nušausi? Jis pašaipiai žiūrėjo.

- Priminsiu dar karta savo moto.
Gerbk, mylėk arba žudyk. taigi vieną iš šitų žodžių panaudosiu tau.
Nužudysiu tave be pasigailėjimo kaip ir tu mane mušdavai.-
Tariau piktai ir nebelaukusi jo atsakymo šoviau jam į pilvą.
Jis nukrito ant žemes, o aš tiesiog priėjau prie jo ir žiūrėjau į jį su panieka iš jo burnos bėgo kraujas.

- Heiz... ką tu padarei ? Aš maniau jog tu mane myli ?
Sunkiai šnekėdamas palausė.

Aš sakastiškai nusijuokiau iš jo pasakytu žodžių jog aš myliu jį. - Mylėjau prieš 7 menesius. Ir aš dar nieko nepadariau, bet tuo padarysiu.
Ir su tais žodžiai šoviau jam tiesiai į galvą.

Paskutinį kartą pažiūrėjau į jo veida ir užsikišus ginklą už kelnių išėjau iš rusio.. Nuejau į Svetainę ten sedėjo visi...
Aš be jokių emocijų tariau.-Apačioja yra negyvas Josep. Uškaskit jį kur nors ar kažka padarykit su juo. Man nerūpi.- Jie visi iskyrus Harry žiūrėjo nustebe, aš pažiūrėjus į juos nieko nebesakius užlipau į antrą aukšta ir nuėjau į savo kambarį.
Omg ką aš padariau, kas čia katik buvo? Aš sedėjau ant žemės ir verkiau.. Taip neturėjo būti.. Aš nenorėjau jo žudyt, bet ta akimirka man protas liepė žudyt. Kaltinau save visą valandą gol pagaliau suvokiau, kad aš laisva. Pagaliau !

<>

Išgirdau beldenimą į duris ir projas įėjo Harry .- Heizele tu jį nušovei.- Jis pribėgo ir mane apkabino, bet greit atsitraukė. - Pagaliau jo nebera. Kaip tu pasiryži tai padaryt ?

- Sakiau, kad kai ateis laikas aš jį pati nušausiu tai ir padariau atėjo tas laikas. Ir išvis baigem šitą temą nebenoriu nieko girdėti apie Josep ir mes turim čia laisvų kambarių? Bandžiau nukreipt temą.

- Taip yra vienas netoli mano kambario, o kas ? Jis išsišiepė.

- Nieko tiesiog nebenoriu būti šitame kambaryje čia per daug prisiminimų.
- Tas kampas,- Parodžiau pirštu į kambario kampa kuriame pastoviai sedėdavau ir budavau susigužus į kamuoliuką, kad gaučiau mažiau smugių į veidą,- Šita lova, kurioja pats supranti. Ir apskritai visas kambarys.

- Suprantu tave. Tai gal nori šiandien persikraustyt ten aš tau padečiau persinešt daiktus. -Jis stengesi keist temą..

- Jo būtu puiku.-Tariau su šypseną.

<>

Pagaliau persikrauščiau daiktus.
Harry man labai pakėlė nuotaiką. Mes beveik visą laiką juokavom vien iš to jog jis pasisiūlė man padėt, o poto dejevo, kad atsibodo ir t.t.Tai išties buvi juokinga.