1

50 9 0
                                    

Delisa POV

Vilkėdama vien pižamą stovėjau prie naktinio stalelio ir žvelgiau į savo ištiesta ranką kuri neryškei mirguliavo prieš akis. Prakeiktas regėjimas ir prakeikti gydytojai kurie suteikė viltį , bet ne viltis juk tik durnių motina? Išleidusi sunkų atodūsį pasukau lovos pusėn. Man nespėjus į ją įlipti kažkas sustojo prie durų ir kaip pamišėlis pradėjo jas trankyti. Nejau žmones nesupranta , jog man nereikia tokio triukšmo? Užtektu vieno silpno beldimo ir aš jau žinočiau apie svečią. Mano nesveikas akis atpirko ausys , jos veikė nepriekaištingai ir kartais net pernelyg jautriai.

Žinodama kelią atmintinai , per tamsą patraukiau link laiptų. Kas gali atsibelsti tokią vėlią naktį? Juk visiems šiandien aiškiai pasakiau , kad manęs netrukdytu , nenoriu jokio triukšmo , tik ramybės savo išsiilgtos ramybės.

Pravėriau duris. Šaltas nakties gūsis įslinko į namus. Lengvas stumtelėjimas ir durų trenksmas sutrikdė dar labiau. Kas po velnių čia darosi? Švelnus mėtų ir cigarečių kvapas pakuteno mano nosytę. Vaikinas kuris be perspėjimo įsiveržė į mano namus uždengė man burną. Kas per nesąmones? Begalę žingsnių prabėgo pro mano buto duris.

-Gal galėtum mane paleisti,-sumurmėjau jam į ranką.

-Ką? Oi...

Atrodo tik dabar suvokė , jog laiko mane prispaudęs prie durų ir uždengęs burną. Prieškambaris skendėjo tamsoje , tad vaikinas niekaip negalėjo įžvelgti mano nieko nematančiu akių. Girdėjau , kaip jis atsidūsta lyg po ilgo maratono , merginų balsai vis netilo. Susiraukiau.

-Kas čia dedasi?,-tyliai paklausiau.

-Tai....,-jautėsi , jog jis dvejoja,-Mane vijosi daug merginų nuo kurių stengiausi pabėgti....

-Tu arba per daug gražus arba per daug pasikėlęs , kodėl jos tave vijosi?,-smalsavau žvelgdama į tamsą.

-Na esu linkęs manyti , kad esu per daug gražus todėl jos mane ir vijosi,-bandė išsisukti.

-O be melo?,-sudraudžiau.

-Aš nemeluoju aš išties esu gražus,-savimeila.

-Jai nori , kad neatverčiau durų ir nesurikčiau patariu tau pasakoti , kodėl tave vijosi ponuli,-piktai tariau.

-Na įjunkim šviesa ir pati pamatysi , jog aš gražus.

Šviesos jungiklis spragtelėjo ir vaikinas aiktelėjo. Žinoma , jog aiktelėjo , juk ne kasdien sutiksi pusakli žmogų.

Blind FreedomWhere stories live. Discover now