''- Ar tau sunku būti gera dukterim?! - surėkė/paklausė mama
- Manęs geros daugiau niekas nebepamatys - sušnypščiau ir išėjau''
Mergina nepaklūsta taisyklėms, daro tai ką nori.
Vaikinas jis tiesiog maniakas. Parduoda merginas, narkotikus, žudo žmonė...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
- Aš vėl ateisiu pasiimti tavęs - sušnabždėjo iki kaulių pažystamas balsas, poto sekė aparetų pypsėjimai ir nemalonus vaistų kvapas. Lėtai priprasdama pramerkiau akis. Pirmas dalykas kurį pamačiau buvo baltos lubos. Lėtai atsisėdau ant lovos ir apsižvalgiau. Baltos sienos, stalelis prie nepatogios lovos ant kurios guliu aš. Atn stalelio buvo vandens stiklinė ir rožė su lapeliu, Juoda rožė. Mirtis. Paėmiau lapelį. Lėtai atverčiau jį ''Ilgai nesidžiaugsi laisvę, meile xx '' Greitai padėjau lapelį po pagalvę ir į palatą įėjo mano tėvai. Jie iškarto pripuolė prie manęs ir apkabino. - Tau viskas gerai? - paklausė tėtis. Linktelėjau jam. - Kur tu buvai? - paklausė mama. Tada prisiminiau vieną Harry taisyklę ''Niekada nesakyk niekam apie mane, nes kentėsi tiek tu, tiek tavo draugai ir šeima'' šiuo atvėju gėriausia bus meluoti - Aš n-n-n-nežinau - sumikčiojau. - Niekas daugiau tavęs nelies - paglostė mano galvą mama - tėtis nusamdė apsauginį - ji tai pasakė ir pro duris įėjo jis. Jis buvo apsirenges kostiumą, turėjo juodus nuo saulės akinius. Mane nukratė šiurpas vien pamačius jo šypseną. Šlykštynė. - Zara, tai Lukas. Tavo naujasis apsauginis. - kė mama. Aha tai jau dabar ir vardą pasikeitei.... Bjaurybė. - Malonu - ištiesė ir nussišypsojo taip parodydamas duobutes skruostuose. - Gaila to paties negaliu pasakyti - pasakiau ir mama numetė į mane pikta žvilgsnį. - Aij tas jaunimas - nusijuokė jis - Na vis jaunesnė negu tu - atkirtau ir jo šypsena dingo nuo veido. Jeigu tėvų čia nebūtu aš jau gulėčiau sumušta. Į palatą įlėkė Sukė. Ji mane stipriai apkabino kaip galėjo. - Aš taip tavęs taip pasiilgau - pasakė ji - Aš tavęs taip pat - pasakiau jai
