Miško Giesmė

1 Skyrius

Išgirdau lapų šlamesį ir sustingau. Sutraškėjus šakeliai paleidau strėlę į tankmes.

Staiga išgirdau inkštimą,o po to tyla.

Nudobiau lapę.

Greitai pasileidau bėgti link savo aukos ir prasibrovusi pro lapus pamačiau gulinčią negyvą, subrendusią lapės patelę su strėle, įsmigusia tarp šaunkaulių. Ištraukiau stėlę ir įsidėjusi ją atgal į strėlinę paėmiau lapę.

Sudorojus ir iškepus ant laužo būtų puiki vakarienė. Arba būtų nuostabi sriuba, su lapės odos gabalėliais.

Atsitokėjau, kol dar mirtinai neišalkau ir paskubomis pėdinau namo.
Šeima turėtų džiaugtis tokiu mano laimikiu.

Grįžus namo išgirdau triukšmą. Padėjusi lapę ant užtiesalo iš briedžio odos išėjau iš palapinės.Pamačiau savo giminaičius, vedamus Jones parankinių.

Greitai nuskuodžiau prie vyro, kuris vedė mano motiną.

-Paleisk ją, šunsnuki!- sušvokščiau vyrui.

Jis laisva ranka sugriebė manąsias ir ėmė mane vestis kartu.

Motina pažvelgė į mane ir nieko nepasakė.

Praeitą vasarą Jones įsakymu jai buvo nupjautas liežuvis.Vien dėl to, kad kažkas iš gretimo kaimelio įskundė ją, neva ji skleidžia negerus gandus apie poną Jones. Bet prisiekiu Dievu, ji nieko nepadarė.
Priėjus pliką lauką mus sustatė į keturias ilgas eiles: Vyrų, moterų,vaikų, ir senelių. Aš buvau nutemta į moterų eilę,priešais savo motiną.

Lauko priekyje buvo pakyla, ant kurios po kelių akimirkų atsistojo Jones.

-Būkit palaiminti, tie, kurie tiki mano Dievybe!- Jones suriko.

Žmonės pašnibždomis tarė "Būk palaimintas, Dieve, atsiuntęs mums pranašą Jones".

Stovėjau ir tylėjau.Netikiu, kad Jones - Dievo siųstas pranašas.

-Skelbiu jums tai, ką man perdavė Dievas! Jo įsakymų, kiekviena šalis bus atsikiriama kupolu.

Krūptelėjau.Taip neteisinga. Mes turim tam pasipriešinti.

Bet nepasipriešinsime. Visi bijome jo karių.