2016-01-20.
Mielasis Dienorašti,
Aš vis dar gyva. Tą kart kai praradau sąmonę, mačiau močiutę... Neįsivaizduoju ką tai galėtų reikšti,bet ji man sakė- 'Liaukis' ir kartojo tai tūkstantį kartų.
Ar man liautis?
*Renesmė sedėjo savo mėgstamiausioje vietoje-Virtuvėje. Ji vis užuodė įvairių produktų kvapą. Jie iš tikro ją viliojo ir skątino jų paragauti.
"Aš tik..vieną," sušnabždėjo ji ir nubėgusi prie spintelės ją atidarė. Mergaitės akys vis lakstė po visą spintelės turinį,kol pagaliau rankomis paėmusi guminukų pakelį, traukė juos ir vieną po kito grūdo į burną.
Po suvalgytų guminukų pakelio, laukė dar vienas ir dar vienas. Po to kelios šokolado plytelės ir riešutų sviestas.
Ji vis verkė ir valgė,verkė ir valgė. Renesmė palūžo. Jai viso šito buvo permažai, ji jautėsi tokia tuščia, o tuštumo jausmo maistu niekaip negalėjo užpildyti. Ji vis dar alkana...*
YOU ARE READING
She'll Never Be Me.
Short StoryJis tapo mano gyvenimo dalimi, "mano geriausiu draugu." Jis, tai Skausmas-Vieną kartą paniręs į tamsą, joje ir pasilieki... Už cover'į dėkoju @LifeisLife69.
