Mixed feelings

Pirma dalis

-Tu tokia naivi, Izabele.. Nu ir kas, kad tu directioniere jau 3 metus? Jie net nežino, kad tu egzistuoji. Tu niekada netapsi jų gyvenimo dalimi..-kalbėjo Matt.
-Bet aš jaučiu ryšį jiems, patikėk ir jis labai stiprus... aš tikiu, kad vieną dieną...-mano mintį nutraukė pakeltas Matt balso tonas.
-Patylėk, jau nusibodai!-suriko šis.
-Pažiūrėsim...-suburbėjau sau po nosimi, ir užmerkiau akis.

*Po trijų metų*
Izabelė
Pabudau nuo saulės spindulių kaitinimo per langą. Taip, šiandien yra trys mėnesiai... Aš sau prižadėjau, kad tai padarysiu.. Sunkiai pakilusi nuo lovos, nulėkiau į drabužinę. Ten susiradau apatinius, plėšytus džinsus, crop top'ą, ir languotus marškinukus. Nulėkusi į vonią palindau po šilta vandens srove, nusimaudžiau. Išlipusi nusisausinau rankšluosčiu savo kūną, bei plaukus. Apsirengiau drabužius, užsimesdama marškinukus kaip megztinį. Susirišau savo šlapius plaukus į aukštą arklio uodegą, ir išsivaliau dantis. Jokio makiažo – šiandien diena, kai visi turi tai išgirsti. Prieš visą šį reikalą nuėjau pasisverti...
Įsijungiau kamerą, ir supratau, kad šį kartą viskas bus kitaip.. Liūdnas pasisveikinimas, ir menkai išspausta šypsena. Supratau, kad mano vlog'ą pamatys tūkstančiai žmonių, ir tai nėra gerai nei man, nei mano artimiesiems. Sulauksiu daug priekaištų, bet taip reikia. Mano širdis liepia tai padaryti. Atsidusau ir pradėjau:
-Sveiki, su Jumis kaip ir įprasta sveikinasi Izabelė..-nuleidau galvą ir maniau, kad teks išjungti kamerą, nes tęsti negalėsiu. Susikaupiau ir tęsiau toliau,-šiandien yra ta diena, kai po lygiai trijų mėnesių nutraukiu tylą, ir Jūs šiuo metu mane vėl matote savo ekrane,-išspaudžiau šypsnį.
-Žinoma, galiu Jums duoti įvairių pasiaiškinimų, kodėl tiek daug laiko niekur nieko nekėliau ir panašiai. Šis video gali užtrukti labai ilgai, bet nebegaliu daugiau tylėti, nes skausmas krūtinėje mane baigia pribaigti. Manau, kad iš karto pastebėjote išbalusią veido oda, bei įdubusius žandus,-tariau ir nuleidau akis,-taigi, šiandien matysi mane visai kitokią, tad manau, kad užtenka įžangos ir pradedu pasakoti šią siaubingą istoriją..-nurijau seiles, ir pažvelgiau į kamerą.
-Urgh, daug žmonių manė, kad aš esu vieniša. Deja ne. Norėčiau tiesiog išbadyti akis tiems žmonėms, kurie maždaug prieš sušiktus tris metus varė mane į neviltį, dėl tokio beviltiško mano atsidavimo vaikinų grupei. Laimingi Jūs ar ne, šiandien aš esu Louis Tomlinson mergina. Tai nėra mėnesis ar du, tai yra visi dvylika mėnesių. Žinau, esu jauna, man dar kol kas tik aštuoniolika, o jam daugiau, bet mes kaip normali pora galvojome ir apie šeimą, apie gyvenimą. Taip, aš pastojau, būdama tokia jauna. Nu ir kas? Mes to norėjome. Buvome abu be galo laimingi, beproto laukėme į pasaulį ateinančio mažylio.. Niekas nežinojo, kad pilvelyje gyvena mano ir Louis meilės vaisius, net tėvai..-žvelgiau savo ašarotomis akimis į kamerą. – Suėjus trims mėnesiams, nusprendėme važiuoti į mano šalį, ir pranešti tėvams, apie šią džiugią naujieną. Likus kelioms dienoms iki kelionės, įvyko persileidimas.. Širdyje buvo skausmas, viduje – tuštuma. Daug ašarų išlieta.. Louis tapo tiesiog nesavas, man savaime krito svoris.. Prieš savaitę, gavau skambutį nuo Liam, kuris paprašė susitikti. Nuvykus į vietą buvau užplūsta klausimais, kas vyksta tarp manęs ir Louis, mūsų gyvenime, kas atsitiko su mumis. Skundėsi, kad nebegali su Louis net dirbti. Sukaupus drąsą viską jiems papasakojau. Vaikinai buvo pirmieji, išgirdę šią istoriją.
-Šiandien yra lygiai trys mėnesiai nuo persileidimo... Galbūt mūsų vaikelis jau būtų buvęs net šešių mėnesių, ir aš jau bučiau buvusi su pilvuku. Deja, taip nėra,-kūkčiojau. –Numečiau dešimt kilogramų, dabar sveriu vos 42kilogramus. Aš sergu anoreksija, tad pastoti bus dar sunkiau.. Ir net nesugebu apsakyti to jausmo, ką jaučiau, kai pilvelyje gyveno mažylis.. ir kai jį praradome, atrodė, kad žemė griūna iš po kojų. Todėl manau, kad šiandien yra ta diena, kai privalau atsigauti ir viską pradėti iš naujo. Žinau, kad  mes su Louis susitvarkysime savo gyvenimą, ir viskas bus gerai. Taigi, ačiū, kad žiūrėjote šį video. Jis yra šimtu procentų natūralus, bei tikras. Ačiū Jums, dar kartelį. Iki pasimatymų,-nusivaliau ašaras, ir šyptelėjau. Pakėliau rankas, nusiųsti oro bučiniui. Ech, kaip sudėtinga apie tai kalbėti..