2003m.> Vašingtonas
"Mieloji ką manai apie šiuos namus?"
"Gražu, mamyte."
"Kelai, užbaik nešti likusęs dėžes." Mamytė pažiūrėjo į tėvelį.
"Tuoj,mieloji, užplikyk arbatos." Jis pažiūrėjo į mamytę.
"Marena, einam." Ji man ištiesė ranką.
{}
"Diana, ką manai, jei nueitume susipažinti su naujais kaimynais?" Paklausė mamytės tėvelis.
"Nebloga mintis, rytoj galėčiau iškepti pyragą ir galėsime nueiti."
"Šaunu, o dabar laikas miegoti, princese." Jis pažiūrėjo į mane.
Ir taip tada aš susipažinau su Conor.2006m.
"Mari, tikiuosi ateisi šeštadienį į Conor gimtadienį?" Paklausė ponia Ammie, Conor mama.
"Mama, aš pat galiu pakviesti Marena, esu pakankamai suaugęs."
"Tau bus tik devyneri." Ji plačiai nusišypsojo kr perbraukė jam per plaukus, o Conor susiraukė, nuo ko aš susijuokiau.
"Būtinai ateisiu." Atsakiau į ankstesnį jos klausimą.2008m.
"Einam, Marena, bus linksma."
"Manęs Ruth ten nekvietė, aš neisiu." Pasakiau Conor. Nors išties nenorėjau, kad jis eitų į jos gimtadienį, ji man visai nepatiko, o aš išvis nenorėjau ten rodytis.
"Marena, nedaryk dramų." Jis pavartė savo akis.
"Ką tu išmanai.." Piktai suburbėjau..
2012m.
"Conor, kaip manai galėsi šiandien ateiti pas mane, padėti man su matematika?" Pažiūrėjau į Conor.
"Žinoma." Jis pasakė ir permetė ranką man per petį.
Spardžiau akmenukus mums po kojomis beeinant į mokyklą.
"Tai kaip dėl tavo gimtadienio, jis savaitgalį."
"O kas apie jį?" Paklausiau
"Maže, neapsimesk tu visada jo lauki."
"Visų pirma jei per vasarą paaugai, tai nereikia manęs pravardžiuoti, o visų antra tai aš jo nešvesiu, vistiek neturiu ką kviesti išskyrus tave ir Tiff." Pavarčiau akis.
"Na aš bučiau garbės svečias." Jis nusijuokė.
"Tau nekeista, kad tiek laiko praleidi su manimi?"
"Ne, juk tu mano geriausia draugė pameni?" Jis ištiesė man mažąjį pirštelį, kaip ir tada kai buvom penkerių.
Aš isikibau jam į parankę ir mes nuėjome ligi mokyklos, kaip ir kiekvieną rytą.
❤️
ВЫ ЧИТАЕТЕ
Desicions
ФанфикGyvenime visada vyrauja pasirinkimai, tik vieni būna geri, o kiti blogi. Visai kaip juoda ir balta.