Violetta

1 DALIS

Sveiki, sveiki, sveiki!!!🤪😆😃Aš esu Violetta Terero. Aš 11-okė. Man 17 metų. Gyvenu su savo mama, tėčiu, mažąja sesute Ele, dvyniais savo broliais ir seneliais. Žodžiu, mūsų šeima vos telpa į butą, todėl mes statomės namą. Yayyyy!! 😃 Kadangi mūsų šeima dar pagausės, nes mama laukiasi beibio, labai noriu sesutės. Plyyyzzz! Įsivaizduojat 5 vaikai?
Ačiū Dievui, mūsų namas jau beveik baigtas ir greitai galėsim ten įsikraustyti. Eisiu į naują mokyklą, kuri sukasi muzikos ritmu, kur nauji mokiniai, mokytojai. Reikės priprasti. Man buvo labai sunku atsisveikinti su savo draugais, klasiokais. Bet tėvai įtikino, kad čia aš irgi susirasiu draugų visam gyvenimui. Aš tikuosi, jog jie yra teisūs, tačiau taip pat norėtųsi sutikti ne tik draugų ar klasiokų, bet ir tą vienintelį, pirmąjį mano gyvenime vaikiną. Kaip suprast pirmas? Geras klausimas😄 Ką galiu pasakyti, nesu šiuolaikiška mergina ir turiu nepaprastą charakterį. 5 klasėje mano geriausias draugas buvo susižavėjęs manimi (nes įsimylėjęs kažkaip nenoriu sakyt 5 klasėje), o aš juk dar buvau vaikas ir dabar esu. 😉 Kadangi aš negalėjau atsakyti tuo pačiu aš pradėjau jo vengti ir musų draugystė nutrūko, man buvo labai liūdna , nes žinojau, kad aš dėl to kalta. Mūsų tėvai dar iki šiol nesupranta, kodėl nutrūko mūsų tokia iš pažiūros tvirta draugystė. Dabar gailiuosi, jog vengiau jo, nors žinau, kad jau per vėlu ką nors pakeisti. Tačiau man liko nuostabūs prisiminimai apie Luką. Dažnai jį prisimindavau, eidavau tuo pačiu keliu, kuriuo kadaise iš mokyklos eidavome mes kartu. Tikiuosi, kad kada nors likimas suteiks man galimybę dar kartą jį pamatyti. Įdomu ar jis nors truputį ilgisi manęs? Tikiuosi, kad taip.
Bet nesvarbu, palikime praeitį praeityje ir galvokime apie šiandieną ir apie ateitį. Noriu tapti kino režisiere. Žinau, kad kai kurie žmonės pvz. mano tėvai nepritaria tokiam mano pasirinkimui, bet manęs tai nesustabdys siekti savo svajonės.
Rytoj rugsėjo 1-oji. Pirma diena, naujoje mokykloje. Įdomu kokie bus mano klasiokai? Nes praeitoje mokykloje jie nebuvo labai draugiški, jie naudojosi manimi , kad gautų geresnį pažymį.
Ką man reikės rengtis? Juk šioje mokykloje nėra uniformų, ne taip kaip anoje. Gashhh!!! Gerai pažiūrėkim. O, štai!!!

Paprasta ir gražu. Tai ko man ir reikia.
Net nepastebėjau kaip greitai eina laikas. Jau 22:30, o man dar reikia susisukti plaukus ir įsidėti į rankinuką užrašų knygutę, bet tai netruks ilgai.
23:00 jau guliu lovoje įsivaizduoju naujų klasiokų veidus, piktus ir sveikinančius sugrįžusius iš vasaros atostogų mokytojus, kurie galvoja "dabar tai prasideda, muhhamuhhaa".😈
Su tokiomis mintimis ir pasineriu į sapną, kuriame kaip supratau sutinku savo pirmąjį vaikiną, jis mane apglėbia, pabučiuoja ir tada suvokiu, kad jis visą laiką buvo šalia. Sapne laikau save tokia durna, kad aš jo anksčiau nepastebėjau. Tikiuosi taip neįvyks reliame gyvenime, o gal tai jau realu??? Neaaaa...

Rytas

Bum, bum, bum-lipa kažkas laiptais su aiškiai per dideliais batais ir taip supratau, kad mano katino dienos baigėsi.

-Vilu, kelkiiis!!! -suriko mano irzlioji mažoji sesutė iš už durų.

-Dar 5 minutes mama, -ryškiai dar buvau neprabudus ir nesuvokiau su kuo kalbu.

-Greičiau, - vėl suzyzė ji.

-Okyy, tuoj, - apsimiegojusi pasakiau.

Atsikeliau, nuėjau į vonios kambarį, išgirdau tuos pačius didelius batus lipant žemyn, nusijuokiau, pasidažiau, apsirengiau ką vakar buvau nusprendusi rengtis ir nušuoliavau laiptais žemyn, kaip tik tada pradėjau jausti blynų kvapą virtuvėje, tad nuskubėjau tenai, kadangi miriau iš bado iš karto pasiėmiau lėkštę, bet kažkas iš manęs ją atėmė, pasiemiau kitą, bet vėl kažkas iš manęs atėmė, o pasirodo tai buvo broliukai-vagiliukai, Arnas ir Matas, ir jie susikrovė beveik visus blynus, paliko tik 2 ,o aš ,kadangi esu gera sesė, juos atidaviau Elei. O pati likau be pusryčių. Ar galit įsivaizduoti?

Susitaikiusi su tokia padėtimi nuėjau apsimauti batų į koridorių, apsimovusi paprašiau savo ėdrūnų, kad mane pavežtų iki mokyklos ir jie sutiko!!!! Oho! Buvau nustebusi. Gal jie buvo tokie malonūs todėl, kad suvalgė mano pusryčius? Ai, bet tai jau ne be taip svarbu. Svarbu, kad jie mane nuvežtų į mokyklą, nes jau ir taip vėluoju.

Atvažiavusi į mokyklą gavau pamokų tvarkaraštį, kuris man nelabai patiko ir spintelės raktus. Nes ten buvo solfedžio pamoka ir dar labai neįdomių pamokų susijusių su muzika.
Kadangi, aš su klasiokais susitiksiu klasėje, pradėjau ieškoti man reikiamos klasės. O šitos mokyklos juk nežinau!!! Ieškodama biologijos kabineto (216),auklėtojos kabineto, įsitrenkiau į labai kietą daiktą, iš ūgio sprendžiant tai žmogus ir tikrai ne mergina, nebent ta mergina nešiotų nudrenktus futbolo batus, o tai labai mažai tikėtina. Lėtai kėliau akis norėdama atsiprašyti, nes turbūt aš buvau kalta ,nes visiškai nekreipiau demesio į aplinkinį pasaulį, o buvau susikoncentravusi į kabineto ieškojimą. Bet.....