Atostogos

5 dalis

Pabudau nuo dviejų mėlynų akių žvilgsnio į mane. Pastebėjau kad aš pasidėjusi galvą Rokui ant krutinės.
- Labas ryta,- nusišypsojo Rokas.
- Laba,- pasakiau dar apsimiegojus.
Pasiiemiau telefoną jame žinutė nuo Gintarės "Sveikinu". Nusprendžiau nieko neatrašyti.
- Nori valgyt?- pasidomėjo Rokas.
- Ne, dėkui, aš tikrai turėčiau eiti, del manęs tikrai nerimauja,- pamelavau.
- Gerai,- pasakė Rokas.
Išėjus iš vaikinų namų. Pradėjau galvoti. Mintys buvo įvairios, bet supratau, kad turiu pasiklaust Gintarės ką ji mano, ji juk turėtų suprasti, ji turi vaikiną. Atsidariau duris. Gintarė valgė pusryčius.
- Labas rytas, nu pasakok,- pasakė.
Papasakojus jai viską pasidomėjau:
- Ar tai reiškia, kad kažkas bus tarp mūsų?
- Tai jo, aš šiandien su juo pašnekėsiu truputį, jei neprieštarauji,- pasakė Gintarė.
- Gerai šnekėk. Man nesvarbu,- pasakiau ir nuėjau pasiimti vaisių ir jogurto.
- Be to eik persirenkt nes tu vėl kvepi kaip jis,- pasakė Gintarė.
- Priprask,- pasakiau ir nuėjau į savo kambarį persidengti. Pasiiemiau baltą maikutę ir juodus aptemptus džinsus.
- Iveta!!!- šaukė mane Gintarė.
- Ko?!- pašaukiau.
- Einu pašnekėt su Roku!- pašaukė.
- Gerai!- pašaukiau ir nuėjau išsiplauti galvos.
12:00
Raminta parnešė maisto iš restorano.
- Kažin kur taip ilgai Gintarė?- susimaščiau.
- Kalba gi vis dar, daug turi pasakyti,- pasakė Greta.
- Aš jai dėl visa ko parašysiu,- pasakiau.
(A-Aš,G-Ginta)
A: Nu kaip sekas?
G: Gerai katik pavalgėm.
A: Aš tai daba valgau.
G: Kai pavalgysi ateik iki kopų prie paskutinių laivų.
A: Ok tada, aš pasiimsiu riedlentę.
G: Aha pasiimk greičiau atvarysi.
A: Gerai.
- Jop man varyt iki paskutinių laivų su riedlente reik nuvaryt,- pasakiau.
- Sekmės,- pasakė Greta.
- Iki,- pasakė Raminta.
- Iki,- pasiiemiau riedlentę ir kuprinę ir išvažiavau.
Kai atvažiavau apsikabinom su Roku.
- Gerai, aš varau namo,- pasakė Gintarė.
- Iki,- pasakiau.
- Duok panešiu riedlentę,- pasakė Rokas.
- Imk,- pasakiau ir įdaviau riedlentę.
- Tai va aš čia biškį pakalbėjau su Gintare ir nusprendžiau tavęs kai ko paklausti,- pasakė.
- Klausk,- pasakiau.
- Ar nori būti mano mergina?
- Um...tai jo...- lėtai ištariau.
- Viskas gerai?- sutriko.
- Taip, man tik šiek tiek keista, nes niekas man nėra siules draugauti...
- Debilai kas praleido tave,- nusijuokė Rokas.
Mes pasivaikščiojom po visą Nidą. Jis mane palydėjo namo atsisveikinom apsikabinimu. Tik įėjus į namus visos paklausė:
- Tai ką jau mergina tu jo?
- Na taip,- atsakiau.
Visos mane apsikabino. Ir aš nuėjau į savo kambarį. Pasidėjau riedlentę ir pasiiemiau telefoną. Nuėjau į Instagram. Panaršiau šiek tiek. Tada nuėjau persirengti ir atsiguliau į lovą. Ir užmigau. Atsibudau 02:00 ryte. Visą naktį kankino košmarai. Pasiiemiau telefoną ir parašiau Rokui: (A-aš, R- Rokas)
A: Laba
R: Laba, mažut, ko nemiegi?
A: Košmarai.
R: Nebijok tai tik košmarai.
A: Pasistengsiu.
R: Nelabai noriu naktį vaikščioti, nes draugus prikelsiu, nes Irmantas miega pirmam aukšte ant sofos, nes tyngėjo lipti į antrą aukštą.
A: Aišku...
R: Labos, meile.
A: Labos.
Po susirašinėjimo užmigau.