Jau ilgai visai nesuprantu savęs. Ką galvoju, ką jaučiu. Kažkada buvo tas metas kai nereikėjo galvoti kas bus rytoj, kodėl aš negyvenu tobulai, nes tada gyvenau tobulai. Viskas buvo kitaip. O kodėl? Šią minutę šito dalyko man nieks nepaaiškins. O gaila nes norėčiau suprasti šį keistą dalyką kurį visi vadina gyvenimu. Esu pasiklydusi visur. Ne tik aplinkoje, bet ir savyje. Bandau atrasti kažką naujo. O ieškodama pasiklystu vėl ir vėl. Dabar ruduo. Nuobodus oras- nuobodus ir gyvenimas. Tarp geltonų, krentančių lapų bandau surast save. Taip, tai skamba beprotiškai, bet taip yra. Kartais pajaučiu kai atrandu dalelę savęs. Paskutinį kartą tai buvo vasarą. Patį paskutinį mėnesį. Buvo kažkas kas išliko iki dabar, tai ką jaučiu ir dabar. Ir tik klausimas ar bus ir dabar taip. Tada... Kai svaigina vynas ir gražios akys.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
