Bullied || Kim Taehyung *TAISOMA*

7

♦Lynn♦

*Bzzzz*
*Bzzzz*

-Aghhhh...-nusižiovavau.

Vėl. Pirmadienis...

Atsikėlusi iš lovos pasiemiau rūbus ir nuėjau į vonią. Susišukavusi plaukus ir truputį padengusi mėlynes apsirengiau bei grįžau į kambarį.

Apranga buvo paprasta:

Išėjusi iš kambario pasukau lauko durų link. Išėjau ir pasukau mokyklos link.

Įsidėjau ausines į telefoną. Įsijungiau radiją. Pagaliau. Pagaliau galiu išgirsti tą tobulą, gilų balsą. Jis dainavo dainą, kuri buvo tokia jausminga.

(Pasijunkite dainą viršuje 👆)

Nepajutau kai buvau prie mokyklos. Pamačius ten į mokyklą einantį Taehyung, kūnas sureagavo keistai. Lyg norėtų jo apkabinimo. Nusipurčiau tas mintis. Man negalima... Ne... Negalvosiu...

Mokykloje Taehyung praėjo pro pat mane nė nesureagavęs. Kaip pro sieną. Kaip pro neegzistuojantį individą.

Buvo skaudu, bet stengiausi kiek įmanydama nekreipti dėmesio. Nuleidusi galvą ėjau kol neatsitrenkiau į kažką.

-Mian..-tyliai pasakiau ir pakėlusi akis pamačiau merginą. Jos čia niekada nesu mačiusi. Ji buvo didelių žalsvų akių, tamsiai juodų lyg smala plaukų. Apranga buvo labai paprasta: Juodi džinsai, baltas megztinis, kuris jai buvo per didelis, bet jai tiko ir batai ant platformų. Man patiko jos stilius.

-Viskas gerai.-nuoširdžiai nusišypsojo ji. Sutrikau. Ne gi ji nežino kas aš? Ji nesityčios?- Aš naujokė. Mano vardas Momo. O tavo?

-Klausyk.-stengiausi būti kuo malonesnė.- Jei nori būti čia gerbiama ir turėti draugų, su manimi nebendrauk.-praėjau pro ją.

Priėjus prie klasės pamačiau tai kas gundė mano ašaroms kristi iš akių, bet susitvardžiau.

 Ten buvo lapas su mano nuotrauka. Ten aš esu tą dieną su Taehyung kai jis mane lydėjo namo. Prie to buvo užrašas:
"Mielos šios mokyklos merginos, saugokite savo vaikinus! Mokyklos kekšė Kim Lynn gali juos pasisavinti!"

Sukaupusi drąsą įėjau į matematikos klasę kuri buvo pilna tų žmonių, kurie manęs nekenčia. Tarp jų ir Taehyung su Alice. Ji buvo apsikabinusi jį aplink kaklą ir sėdėjo jam ant kelių. Pajaučiau kylantį pavydą, bet susilaikiau.
 
Kai atsisėdau į suolą ant jo pradėjo kristi suglamžyti lapukai. Surinkau juos ir kelis išvyniojau.

"Mirk kekšę"

"Tavęs niekam šiam gyvenime nereikia"

"Tu niekas"

"Kekšė"

"Nedrįsk nė pažiūrėti į mano vaikiną, kekše"

Ašaros padarė savo. Jos kritos ant stalo. Nekūkčiojau tiesiog sėdėjau nuleidusi galvą ir leidau ašaroms kristi.

Klasės durys prasivėrė. Nepakėliau galvos. Tai tik mokytoja.

-Sveiki vaikai!-riktelėjo ji.-Turim naujokę. Ateik mieloji, prisistatyk.-klasėje pasklido nustebę žvilgsniai, kitur aiktelėjimai.

-Sveiki! Aš Momo! Tikiuosi jūs manimi gerai pasirūpinsite!- pakėliau akis į ją. Ji žiūrėjo nustebusi į mane. Pamačiau jos rankose tą patį lapą su mano nuotrauka. Na štai. Dar vienas žmogus. Lėtai nusišluoščiau ašaras, bet žvilgsnio nenuleidau.

-Momo sėskis arba prie Lynn.-visi numykė kad neitų sėstis prie manęs.-Arba prie Sohyun.- Sohyun tik pasitvarkė plaukus ir laukė. Žinau jog ji jai siūlys prisidėti prie jos.

-Aš sėsiu prie Lynn.-nusišypsojo ji.

-Lynn pakelk ranką.-mokytoja paliepė ir aš pakėliau.

Mergina greitai atsisėdo prie manęs.

-Labas dar karta.-ji lyg niekur nieko pasisveikino.

Tylėjau.

-Klausyk man nereikia populiarumo. Aš bendrauju su žmonėmis tik jai jie man atrodo geri ir nepasipūtę kaip toji Sohyun.-nusijuokė tyliai ji. Nusišypsojau.

Likau tylėti. Nenoriu draugų.

-Kodėl verki?-ji vėl mane kalbino.

Tylėjau.

*po pamokų*

Ėjau šaligatviu namo. Ausyse vėl skambėjo   to nepažįstamojo balsas.

Sustojau, nes pajutau kažkieno ranką sau ant peties. Išsiemiau ausines ir atsisukau.

-Vėl tu...- sumurmėjau.

-Kodėl nenori, jog su tavimi bendraučiau?-paklausė turėdama didelį susidomėjimą balse.

-Matei nuotrauka?- paklausiau nepakėlusi akių.

-T-taip.-atsakė nepatikliai.

-Aš esu labai populiari mokykloj blogąja prasme. Tau aš galiu sugadinti visą gyvenimą vien dėl to jog tau atsakiau į tavo klausimą ar pasisveikinau. Prašau... Nekalbėk su manimi. Nepadaryk sau dar blogiau....-apsisukau eiti, bet ji mane sustabdė.

-Man nerūpi. Aš tiesiog noriu būti tavo drauge. Tiesiog jaučiu, kad tu esi labai gera man tokios draugės ir reikia. Prašau.... Neatstumk ir tu...-ji tyliau pasakė.

-Kaip suprasti?-sutrikusi paklausiau.

-Tiesiog atvažiavau iš kito miesto, į kitą mokyklą, nes praeitoje buvo insidentas dėl kurio turėjau palikti mokyklą. Ten mane visi atstūmė. Aš matau, jog ir tau šioje mokykloje yra blogai. Bukime draugės, gerai?-nervingai paklausė.

Tik klausimas: Ar man reikia draugės? Ar aš pasiryžusi prisileisti naują žmogų? Noriu turėti draugę, bet esu tikra ji mane greitai paliktų, nes išgirstų kokį nors baisų gandą apie mane.

-Pagalvosiu.-tepasakiau.-Jei nori galime eiti kartu namo.-šyptelėjau ir merginos veida atsirado didžiulė šypsena.

-Puiku!-suspigo ji ir pagriebusi man už riešo tempė.

Eidamos daug kalbėjom ir supratau, jog ji nėra tokia bloga kokia maniau ji yra. Galbūt aš galiu turėti draugę vis dėlto?

♦Taehyung♦

Praėjo savaitė.

Labai ilga ir sunki savaitė.

Stengiausi kiek įmanoma mažiau galvoti apie Lynn. Tai darosi tiesiog neįmanoma. Kad ir su kokiom merginom bendraučiau, visada jose ieškau Lynn savybių. Kai nerandu labai supykstu. Mano pykčio priepuoliai vis dažnėja. Su Lynn jaučiau lyg pyktis mažesnis, bet norint jo atsikratyti man reikia Lynn. Man jos reikia. Labai. Bet negaliu turėti.

Nors dabar turi gerą draugę. Su ja vis labiau suartėja. Gal ir gerai. Ji turi tą kuri jai padeda. Lynn nebesijaus tokia vieniša.

Manau dabar... Dabar gyvensiu ramiau, žinodamas jog ji turi drauge, kuri ja pasirūpins.

Bet gal aš klystu palikdamas ją su ta, kurios nepažįstu?