Bjaurusis ančiukas: Nauja pradžia

7 dalis*

-Viktorija, su tavimi mano gyvenimas pasikeitė visu šimtų procentų. Niekada nemaniau, kad viena mergina gali taip pakeisti mano gyvenimą. Visada maniau, kad liksiu vienišas airis ir gyvensiu su gnomais,- nusijuokė Niall ir Vika taip pat. Nors jos akyse spindėjo ašaros matėsi, kad mergina be galo laiminga,- Mes kartu patyrėme daug ir viską išgyvenome. Džiaugiuosi, kad neleidai man su žvaigždėti ir visada primindavai, kad esu toks pats airis iš mokyklos su kreiva šypsena ir plačia širdimi. Tu padėjai man ištverti daug ir visus sunkumus kurie dar mūsų laukia tikiuosi, kad išgyvensim kartu. Aš pasiryžęs savo gyvenimu dalintis su tavimi. Pasiryžęs sukurti šeima ir maža airių futbolo komandą, tik, kad tai sukurčiau man reikia tavęs. Viktorija, ar sutinki gyvenimu dalintis su šiuo dažytu airiu?,- tarė Niall ir nedideliame restorane girdėjosi merginų kukčiojamai ir matėsi visų šypsenos. Net pats nepajaučiau kaip šiek tiek susigraudinau ir šypsojausi

-Žinoma sutinku, dažytas blondine,- nusijuokė Vika ir pradėjo ašaroti dar labiau. Mačiau kaip Niall rankos dreba maudamos merginai žiedą ant rankos. Tačiau jam pavyko ir jie pasibučiavo kaip visur pasklido garsus šauksmai bei plojimai. Visi puolė sveikinti porą. Merginos stovėjo šalia Vikos ir apžiūrinėjo jos žiedą ir staiga mane užplūdo noras, kad aš būčiau spėjąs pasipiršti Megan. Dabar visi taip sveikintu ją, o ji džiaugtųsi. Greitai nuvijau mintis šalin, nes nenorėjau savo niūria nuotaiką gadinti vakaro ir priėjau prie Niall

-Na, sveikinu,- tariau paplekšnojęs per petį,- gerai, kad klūpėjai tai bent nenukritai,- nusijuokiau ir kartu su manim kiti vaikinai

-Šį karta tau pritariu, jei būčiau stovėjęs tikrai būčiau nukritęs,- nusijuokė vaikinas

-Edvard, nešk dar šampano laistysim žiedą,- tariau ir jis linktelėjęs pastatė kelis butelius ir padavėjos pradėjo pilstyti į taures. Kai visi šiek tiek nurimo nusprendžiau tarti žodi aš

-Norėčiau paprašyti visų dėmesio,- tariau kiek garsiau ir visų akys susmigo į mane.- Visų pirma labai noriu padėkoti, kad čia susirinkote. Be jūsų nieko tokio nebūtų nutikę. Labai dėkoju visiems kurie buvo su manimi sunkiu laikotarpiu. Noriu padėkoti jums Zoja ir Adamai, kad po visko vistiek su manimi bendraujat ir tikiuosi, kad ateityje palaikysim taip pat tokius šiltus santykius. Dėkoju savo sesei kuri man padėjo atidaryti šį restoraną ir žinoma Niall, kuris taip pat noriai prisidėjo.- nusišypsojau vaikinui iškeldamas taure šampano.- Džiaugiuosi, kad šis restoranas turėjo tokį įsimintina vakarą ir tikiuosi, kad dar daugiau tokių vakarų bus..- tariau ir užbaigęs kalba išgirdau kaip visi ploją ir šypsosi man, o kaip plojimai nustojo Vika priėjo prie manęs

-Manau kalbėsiu visu vardu. Didelis ačiū tau, kad nepamiršai mūsų visų ir neužsidarei tarp keturių sienų. Mes visi tavimi didžiuojamės ir tikim, kad tu kilsi aukštai ir tave visada saugos tavo angelas sargas,- tarė Vika ir stipriai mane apkabino, kai visi vėl pradėjo ploti,- Ačiū, kad mūsų nepamiršti,- tyliai sušnabždėjo Vika ir dar tyliau pridūrė,-jaučiu, kad ji su mumis ir džiaugiasi kartu,- tarsi pritardamas jai stipriau ją suspaudžiau ir tyliai padėkojau į ausį. Niekada nesitikėjau, kad taip artimai bendrausim su Vika, tačiau dabar džiaugiuosi, kad ji yra man kaip sesuo ir aš noriu ją rūpintis

-Gerai, gal jau gana čia spausti mano sužadėtinę,- tarė Niall priėjęs ir trenkė man per rankas, kas privertė visus nusijuokti

-Jei ją nuskriausi, aš tave pakasiu,- tariau vaikinui kaip paleidau Vika ir norėdamas nukreipti savo mintis kitur

-Ačiū. Manau jau jos tėvas tuo pasirūpins,- tarė Niall ir prisitraukė merginą per liemenį.

-Sūnau,- kreipėsi priėjusi mama ir Niall su Vika pasitraukė,- noriu tave pasveikinti,- tarė ir apsikabino mane