Tai ką. Nauja diena- naujas eilėraštis? Nors nee, išvis bent kas nors juos skaito (išskyrus Kristenn)? Nu žodžiu, grožėkitės, blitches:
Somnium Mortum
Kai mano gyslose išdžius
Šaltas, juodas kraujas
Prieš akis man atsivers
Tamsus pasaulis naujas.
Pro šalį it juodi žaibai
Pralėks tamsūs gargoiliai*
Aš žengsiu išgrįstu taku-
Laisvi visi man toliai.
Ant skardžio stovinčioj tvirtovėj
Iškels man didžią puotą
Ir tūkstančiai karių kels tostą
Už gyvenimą naują duotą.
Ir štai parklupus aš ant kelių
Erdvioj Jo sosto menėj,
Nulenkus galvą Jo klausaus-
Paklūstu Jojo valiai.
Ant vargo nugaros aš josiu
Kapoti angelams sparnų
Ir gint valdovo mūs tvirtovę...
Ir dar daug misijų kitų.
Bet kol turiu aš žemės kūną
Menką, tirtantį silpnai
Ištikimybę atiduosiu
Tau, Tėve- pažadu tikrai.
Nu tai ką manot? Tamsus, ane? Kažkaip visi mano eilėraščiai tokie... Man jau pačiai baisu darosi *verkia ir valgo skrebutį* Bet tai kitaip nemoku, vapšė kažkokia nesveika esu *verkia dar smarkiau ir paspringsta skrebučiu*
Ir čia, ko gero, bus viskas.
??? DIENOS PABAIGA
YOU ARE READING
Keistuolės Dienoraštis
RandomEilinės istorijos apie eilinę ūkaną gyvenančią eilinį gyvenimą... Nors nevisai. Ši rašliava- keistuolės, gyvenančios savo pasaulyje, dienoraštis ir į jį pažvelgti kviečiami visi, kurie tik nori. Sveiki atvykę...
