PINk

Kvietimas

Jaučiu deginamą žvilgsnį į save. Suspaudžiusi akis, giliai įkvėpiau, girdėjau šalia manęs aparatą pypsint, kuris pranešė, kad mano širdis vis dar tebeveikia ir pagaliau, sukaupusi visas jėgas, atsimerkiau.

Prieš mano akis atsivėrė baltos palatos vaizdas, apsižvalgiau, bet nebuvo jokių akių, kurios žvelgtų į mane.

Man to labai reikėjo. Norėjau atkreipti bent truputį dėmesį į save. Reikėjo jo dėmesio, jo šilumos ir meilės man.

Palatos durys atsivėrė ir įėjo seselė.

- Oh! Labas rytas, panele! Jau prajudote! Kaip nuostabu! Kaip jaučiatės? - pasiteiravo ir priėjus prie manęs, nuėmė lašalinę.

- Sveiki. Net nežinau, skauda truputį rankas ir liemenį ir esu lyg apdujusi. Kas man buvo? - paklausiau.

Aiškiai žinojau kas man buvo, tiesiog norėjau apsimest kvailele ir pažiūrėti, kaip žmonės pagalvojo apie mano tokias išdaigas.

- Negi jūs nieko neprisimenate? Atėjote vakar į ligoninę su giliais įpjovimais ir stiklo šukėm ant jūsų kūno ir prašėte pagalbos. Panele, jūsų tėtis laukia už durų, koridoriuje, galiu jį įleisti?

Truputį pagalvojau. Nemanau, kad noriu jį matyti, nes jis man uždraudė bendraut su juo.

- Ne, primigtinai reikalauju, kad jis net neįeitų pas mane. Pasakykite, kad nenoriu jo, matyti ir gali keliauti namo.

Seselė palinksėjus galvą, paliko palatą.

Gal esu kiek per žiauri jam? Aš kitaip nežinau kaip elgtis.

- Kaip tai neįleisite manęs pas ją? Aš jos tėtis! - girdėjau pro duris jo priekaištus.

- Panelė paprašė jūsų neiti ir reikalavo, kad eitumėte namo. Kadangi ji jau pilnametė, mes turime teisę paisyti jos prašymą neleisti jūsų į palatą, net jei ir esat jos tėtis. - paaiškino ji.

- Praneškite jai, kad jei ji ši pilnametė norės grįžt namo, tai tegul net nesitiki būt įleidžiama į juos. - pranešė tėtis ir girdėjau, kaip nuėjo.

Aš pilnametė ir be namų. Guliu ligoninėje ir bijau pajudėti. Ne todėl, kad mane išgąsdino tėčio pareiškimas, o todėl, jog bijau patirti skausmą. Nenoriu, kad man sujudus, per kūną pereis didžiulis skausmas. Bijau begalo to.

Ir tai nevienintelė mano baimė. Nerimauju, kad po visų šitų kančių, liksiu viena ir nebežinosiu ką daryt.

Man reikia jo, ir aš ruošiuosi vėl jį susigrąžint, kad ir kiek dar prisikentėčiau.

---