1 dalis

100 4 3
                                    

-Jake, aš gryšiu, prižadu tau. Mes galėsim susitikinėt savaitgaliais. Juk ne į kitą šalį išsikrautau. Mums viskas bus gerai,- tariau ir tvardžiau ašaras įsikniubusi į vaikino marškinius.
-Jane, žinau. Viskas bus gerai, tiesiog nežinau kaip galėsiu gyventi nematydamas tavęs pro savo langą. Kaip galėsiu ramiai užmigti nepabučiuojant tavęs prieš miegą?,- dėstė mano vaikinas Jake.
-Viskas bus gerai.
-Jane, laikas važiuoti!,- sušuko mama pro automobilio langą.
-Myliu tave, mano Jane,- tarė ir dar tvirčiau apsikabino jis.
-Myliu tave, mano Jake,- atsakiau jam tuo pačiu.
Pakelės degalinė
-Jane, mes degalinėj, pasinaudok proga ir nueik į toletą, arba nusipirk kavos,- iš miegų prikėlus tarė mama ir nusišypsojo tiesdama ranką su pinigais.
-Mam, nereik. Turiu pinigų ant kavos,- tariau ir išlipau iš automibilio.
Pasinaudojus toletu ir nusipirkusi kavos sau ir mamai ėjau išėjimo link. Tik staiga, užkliuvau ir nukritau kažkam į glėbį.
-Ahh, kodėl man taip nesiseka,- tariau susierzinusi.
-Viskas gerai, eime duosiu servetėlių, nupirksiu naujos kavos. Juk per mane nukritai,- tarė nepažįstamas vaikinas su tikrai gražia šypsena ir trumpais blondiniškais plaukais.
-Na gerai. Beje, aš Jane,- nusišyosojau jam.
-Labai gražus vardas. Visai kaip ir tavo šypsena. Aš Mike,- vojei, duobutės..
*Oh c'mon, Jane, tu turi vaikiną,- pati save subariau mintyse.*
-Taigi, kokios kavos norėtum?,- iš apmąstymų mane ištraukė Mike.
-Man kavos su sojų pienu ir karamele.
-Tai mano mėgstamiausias gėrimas,- nusijuokė vaikinas.
-Uh, būna. Sutapimas,- nusišypsojau taip pat.
Dar šiektiek pakalbėja išėjome laukan kur manęs jau laukė mama. Pasirodo Mike taip pat gyvena Los Andžele, kaip iš ten dabar važiuoja atostogauti.
-Na tai ką, iki susitikimo Jane, Jane mama,- nusijuokė ir atsisveikinęs nuėjo iki automobilio.
-O jis gan mielas vaikinukas,- tarė mama ir atsisuko pavargusiomis akimis į mane. Įdomu, kiek naktų ji nemiegojo..
-Mama, taip jis gan mielas. Bet aš turiu Jake. Beje, kiek naktų tu nemiegojai? Po akimis susidare maišiukai..
-Ah, mieloji, viskas bus gerai. Kai įsikursim pažadu, išsimiegosiu,- tarė ji ir užvedė variklį. Patraukėme naujų namų link.
•Po 1h laiko
Namas gan didelis, bet jaukus, dviaukštis. Kreminės spalvos. Aplink tvora, daug gėlynų, matosi, kad buvo prižiūrėtas.
-Mama, aš atnešiu dėžes, o tu eik pailsėsi, numik.
-Gerai, dukrele. Bet pirma nusinešu savo daiktus į meigamąjį,- šyptelėjo pavargusia šypsena ir išsiėmės pora maišų iš mašinos.
-Padėsiu tau įsikurti,- ji nieko nesakiusi linktelėjo ir įėjo pro duris.
Oho, o čia jauku. Židinys, didelė virtuvė sujungta su svetaine. Čia daug vietos, bet baldai išdėlioti taip, kad sukurtų jaukią aplinką. Man čia patinka.
Užlipus laiptais į antrą aukštą šone mamos kambarys, šalia svečių ir toletas. Kitoje pusėje mano ir mamos darbo kambarys. Įėjus į savo kambarį buvau maloniai nustebinta. Nuosavas toletas, balkonas, didelė lova per vidurį kambario su sietynais. Šone spinta su dideliu veidrodžiu. Šalia kosmetinis staliukas, kitoje pusėje komoda drabužiams. Mama tikrai apie viską pagalvojo.
Susidėjusi daiktus žvilgtelėjau į telefoną, 2;36 laikas eiti miegot. Nuėjau į vonią nusiprausiau, persirengiau ir nuėjau į mamos kambarį. Ji gulėjo lovoje apsikabinus meškiną ir pasidėjus paką servetėlių. Ji verkė.. Vėl.. Skirybos išvargina, kaip norėčiau vėl išvysti ją besišypsančią..
Apkamšiusi ją nuėjau į savo kambarį, užtraukiau užuolaidas, atsiguliau į lovą, išjungiau stalinę lempą.
-Laikas miegoti,- pasakiau sau.
----------------------------
Taigi, pirma dalis. Labai tikiuosi, kad patiks ir neužsibaigs kaip ir kitos kurios buvo tiesiog ištrintos. Spauskite ⭐ jei norite dar, komentuokite ką manot. Tikiuosi sulauksiu palaikymo! ❤

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: Jan 26, 2017 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

New friend or more..? Where stories live. Discover now