Dangerous Life | Malik story | Lithuanian

1.2

- Nagi, Cameron, sakyk, - nekantravau.
- Jos naudojasi tavimi, - ištarė jis ir nudelbė akis. Aš nenorėjau tuo tikėti.
- Tu meluoji, jos niekada taip nepasielgtų.
- Nagi, Viktorija, nebūk tokia naivi. Jos populiarios, o tu ne. Iš tavęs yra nuolat tyčiojamasi, tačiau ar jos stovi už tave visuomet? Jos naudojasi tavo gerumu ir žino, jog visada padėsi joms atlikinėti namų darbus, visuomet darysi viską dėl jų, tačiau, kada paskutinį kart jos padarė ką nors del tavęs? - su trupučiu ironijos ištarė Cameromas. Tuomet aš susimąsčiau. Iš ties. Juk yra buvęs tikrai ne vienas atvejis, kai iš manęs buvo žiauriai tyčiojamasi, o Rebeca ir Amelia tiesiog pasišalino, sakydamos, kad jos turi skubėti į pamoką. Mano akyse pradėjo kauptis išdavikės ašaros, tačiau stengiausi jas suvaldyti. Cameron priėjo prie manęs ir apkabino.
- Viskas bus gerai, Vika, aš visada esu čia.
- Ačiū tau, bet gal gali parvežti mane namo? Aš tik nueisiu iki tualeto.
Cameron linktelėjo ir aš nuėjau ieškoti tualeto. Radusi jį niekieno nepastebėta įsmukau. Stovėjau prieš veidrodį ir stebėjau save. Už durų grojo garsi muzika, kuri neleido man susikaupti ir nusiraminti, tačiau sukaupusi paskutines jėgas stipriai užsimerkiau ir stengiausi nurimti. Skruostu nuriedėjo viena sūri ašara, tačiau ji greit įsigėrė į mano odą. Atsimerkusi dar kart pažvelgiau į veidrodį ir nusišypsojau sau. Supratau, kad man nusibodo leistis būti žeminamai ir kad turiu pradėti keistis.
Nusiplovusi rankas išėjau iš tualeto ir priešais mane išdygo Aaronas.
- O, sesute, - išsišiepė jis. Pakėliau lūpų kamputį taip jam atsakydama.
- Aš važiuoju namo, Aaronai, grįžk po poros valandų antraip pati įskūsiu tave mamai, - šyptelėdama pamerkiau akį ir nuėjau. Mačiau, kaip jis liko stovėti nieko nesupratęs.
Grįžusi prie stalo radau manęs tebelaukiantį Cameron.
- Pagaliau grįžai, - nusijuokė.
- Taip, - šyptelėjau. - Gal jau eime?
Cameron linktelėjo ir nuėjome išėjimo link. Eidama pažvelgiau į savo mobilųjį. Ekrane švietė 23:14. Cameron ėjo kiek greičiau, o aš atsilikau nuo jo, nes ėjau užsigalvojusi apie tai, jog merginoms net neparūpo kur aš ir kodėl tiek laiko negrįžtu.
Kai staiga atsitrenkiau į kažką labai tvirto. Pakėlusi akis pamačiau tamsių, tarsi juodų, akių vaikiną, kuris žiūrėjo į mane su pašiepiančia šypsena.
- Aš atsiprašau, - greitai išbėriau jam atsiprašymo žodžius. Jis sukrizeno ir kartu su savo besijuokiančiais draugais nuėjo tolyn. 'Šaunu, dar kartą apsikvailinau prieš vaikinus' pagalvojau. Tačiau mano mintis nutraukė pažįstamas įkyrus balsas. Tai buvo Steisė.
- Nevykėle, atsimerk kai vaikštai, - garsiai nusijuokė ji ir nuėjo kartu su savo pakalikėmis. Suspaudusi delnus į kumščius nuėjau link išėjimo. Lauke akimis greitai suradau Cameron automobilį ir įsėdau į jį.
Cameron parvežus mane namo, padėkojau jam ir tyliai įslinkusi į namus nutipenau į savo kambarį.
Kambaryje numečiau telefoną ant lovos ir pagriebusi savo naktinukus nuskubėjau į dušą. Nusimečiau visus drabužius ir papindau po vėsiu dušu. To man tikrai reikėjo.
Nusiplovusi visą pyktį ir blogus jausmus, apsivilkau savo naktinukus ir atsistojau prieš veidrodį norėdama išsivalyti dantis. Kol juos valiausi mano galva buvo prigrūsta įvairių minčių. Galop išsivaliusi dantis dar kart pažvelgiau į save veidrodyje nustatydama rimtą veido mimiką ir suspaudžiau kumščius. Į mano galvą šovė neįtikėtina mintis, kurią nedvejodama nusprendžiau įgyvendinti. Vis dar žiūrėdama į save veidrodyje nusišypsojau sau.
- Pradedam.
(501)
Dėkoju visoms skaitytojoms! Dėl jūsų stengiuosi rašyti kuo įdomiau. Tikiuosi, jog patiko ši dalis. Nepamirskit VOTE ir NUOMONIŲ, kurios man reiškia beprotiškai daug! Laukit naujos dalies, kuri turėtų pasirodyti jau greit :)
Monika :3