-Together? -Forever!

7

-Mieloji, ar minėjom tau, kad mums labai patinka žaisti? - Brendonas kiauliškai nusijuokė ir liepė pasižiūrėti į buteliuką. Ant jo nedidelėmis raidėmis buvo užrašyta: "Degus skystis". Keturi grobikai įsėdo atgal į furgoną ir išvažiavo, palikdami mus su Graysonu dykynėje prie apgriuvusio, seno betoninio pastato.

Skruostais ėmė ristis ašaros, o Gray vos alsuodamas gulėjo ant mano kelių. Pasiėmiau "Degų skystį" ir dar kartą perskaičiau sudėtį:

Maišytas ksilenas (labai degus skystis) su vandeniu.

Ksilenas - 0,01 l

Vanduo - 0,5 l

Šiek tiek lengviau atsikvėpiau supratusi, kad skystyje ksileno yra vos 10 mililitrų. Atsargiai paguldžiau Graysoną ant žolės, o pati nubėgau į apleistą betoninį pastatą. Ten nuo stogo kapsėjo užsilikęs lietaus vanduo - greičiausiai kol važiavau lijo. Išpyliau visą degųjį skystį ant žemės, šiek tiek praskalavau lietaus vandeniu ir palaukiau, kol pilnas užsipildys lietaus lašų. Tada nubėgau prie Gray ir sugirdžiau visą vandenį, kol jis pagaliau po penkiolikos minučių atsigavo.

-Dėkui, be tavęs galėjau mirti, - net nusipurčiau po tokio jo sakinio. Gray? Mirti? Šiurpu vien pagalvoti, kad taip įmanoma. Priglaudžiau savo pirštą jam prie lūpų, liepdama nutilti.

-Su manim tu niekada nemirsi.

-Nebent dėl tavęs, - jis paglostė mano skruostą, lėtai braukdamas žemyn link kaklo. Kūnų perbėgo malonūs šiurpuliukai.

-Ššš, daugiau nieko nesakyk, - dar kartą jį nutildžiau, bet dabar jis pakluso, jis gulėjo ant žolės, o aš atsiguliau jam ant plačios krūtinės. Saulė jau buvo pradėjusi leistis,  o horizontas nusidažė ryškiai raudona spalva. - Manai turėtume bėgti?

Jis nieko neatsakė, tik prisitraukė mane veidą prie savojo ir mūsų lūpos susiglaudė, pirmam, tobulam bučiniui.

Taigi, jau parašiau 7 dalis ir labai norėčiau sulaukti jūsų nuomonių ir vote. Nes be viso to, nesu tikra ar įdomią istoriją kuriu, ar viskas gerai, o gal išvis reiktų ją nutraukti. Tai rašykit savo nuomones ir žinoma nepamirškit vote' inti. Jūsų palaikymas, man kaip pradedančiajai yra labai svarbus! :3 <3 :))