B.I.T.C.H. ( H.S. fanfiction LT )

41. Pašnekesiai

"Šūdas aš atsiprašau, už jo elgesį, aš dar jo nemačius šitokio pikto." pradėjau teisintis.

"Nieko nesakyk, aš einu iš čia." ED atsistojo ir nusikeikė, susiimdamas už krūtinės.

" Eik į vietą !" piktai tariau Rubinui ir šuo pajudėjo link savo gulto ir nepatenkintas įsitaisė ant jo.

"Leisk man tai apžiūrėti." susirūpinusi priėjau prie jo.

Vaizdas atrodė klaikiai. Iš jo marškinėlių liko vieni skutai, kai kurios vietos išteptos krauju, per

plyšius matėsi dantų, nagų įbrėžimai.

"Turėtume tai dezinfekuoti nusiimk maikę ir atsisėsk tuoj ateisiu." tariau.

"Tu tai vadini maike ?" sarkastiškai tarė, tačiau ignoravau jo išsireiškimą.

Nuėjau iki vonios ir pasiėmiau vatos diskelių, bei dezinfekavimo skysčio. Grįžusi atgal į kambarį pasijaučiau nejaukiai, dėl pusnuogio vaikino sėdinčio ant lovos, tačiau stengiausi nepasimesti ir sudrėkinusi vatą priliečiau įbrėžimus, Vaikinas suraukė antakius ir įsitempė.

"Tikiuosi tavo šuo neserga kokia pasiutlige ar dar kuo." sukandęs dantis tarė.

"Ne, jis neserga, tačiau jis turi šiek tiek psichologinių problemų." suburbėjau.

"Na tai akivaizdu, tavo šunpalaikis vos neperkando man gerklės." piktai tarė.

Nuvaliusi žaizdą išryškėjo įbrėžimai, žaizdos nebuvo didelės, o iš jų tesimatė keli lašeliai kraujo kuriuos vis nuvalydavau.

"Jis turėjo priežastį tam, akivaizdu, kad net šuo mato tave kiaurai, priešingai nei aš stengiuosi įžvelgti tavo gerąja pusę." atsidusau.

"Tuo met nesistenk, tik nepulk man segtis į kaklą." rimtai tarė jis, o aš suprunkščiau iš jo žodžių.

"Juk mes visi turime nors lašelį gerumo, esu įsitikinusi tuo, tas berniukas, negalėjo dingti." tariau švelniai paliesdama įbrėžimus, buvau taip arti jo.

"Žmonės keičiasi, Kate."

"Prašau nevadink manęs taip, man tai nepatinka taip pat kaip ir tau būti vadinamam Harry." pakračiau savo galvą stipriai užmerkdama akis, nes visi prisiminimai mano galvoje man nedavė ramybės.

"Man patinka kai taip tu mane vadini." jis pakėlė mano veidą su vienu pirštu, kad turėtume akių kontaktą.

"Bet tu sakei mokykloje.." pradėjau dėstyti savo mintis.

"Aš tik nenoriu, kad taip sakytum viešumoje, dėl mano asmeninių priežasčių." šyptelėjo.

"Manau tau laikas, turbūt turi dar daug pamokų, o man reikėtų susisiekti su AKD."

"Tiesa pasakius turiu daug laisvo laiko, man pamokos baigėsi ir gali mane apšveisti su AKD ?" 

"Ne tu neturi, tau dar yra kelios pamokos aš žinau tai." susierzinusi tariau ir Rubinas pastebėjęs mano irzlumą pakėlė snukį suurgzgiamas. "Ne dabar, gulėk." griežtai tariau šuniui.

"Tai kas tas AKD ?"

"Anglijos Kinologų Draugija, lyg tau tai rūpėtų." pavarčiau akis ir atsiguliau ant lovos. "Manau tai kažkaip susiję su Rubino šeimininko žuvimu, jis turbūt turi kažkokią neapykantą panašaus tipo žmonėms." truktelėjau pečius.

"Taigi jis tarnybinis šuo ?" atsigulė šalia manęs jis.

"Taip, jis dirbo FTB, jo šeimininkas žuvo gaudydamas kažkokią narkotikų gaują, bet turbūt neturėčiau tau to pasakoti." tariau.