Zayn sudėjo rankas man ant nugaros ir atsiduso. Neskaitant mano verkimo, buvo tylu.
Aš jaučiausi suteršta ir išnaudota. Turėjau tiek daug klausimų visiems šiems žmonėms, bet bijau.
Bijau kažko paklausti, nes manau, jog bus tik blogiau.
Nebejaučiau jo rankų ant nugaros, kas reiškė, jog jis atsitraukė. Aš greitai nuslinkau ir prisidengiau savo kūną anklode, kuri čia visą laiką vėlėsi.
Jis pasilenkė prie lovos ir ištraukė švirkštą. Zayn pažvelgė į mane. Jis atsistojo, užlipo ant lovos ir pridėjo švirkštą prie mano kaklo. Sulaikiau kvėpavimą.
Pajaučiau dūrį jame ir palengvėjimą kūne. Viskas nublanko ir pasidarė tamsu.
***
Lėtai pramerkiau akis. Buvau begalo prabangiame kambaryje, gulėjau lovoje. Lėtai pajudinau rankas bei kojas.
Buvau su džinsais ir palaidine, kas reiškė, jog kažkas mane aprengė.
Lėtai atsidarė durys, esančios už kelių metrų nuo manęs. Į kambarį įėjo Zayn.
Susigūžiau.
- Tau nereikia manęs bijoti,- ramiai tarė jis ir atsisėdo ant lovos,- Taip, vakar pasielgiau kiek neapdairiai, bet toks aš esu.
- Kur aš?- paklausiau. Ši vieta tikrai neprimena landynės, kurioje buvau prieš tai.
- Tu mano namuose. Dabar esi mano.
- Kaip suprasti? Aš nesu tavo..aš..ne..
- Taip, esi. Dabar tu man paklusi.
