dar kartą

vienas

1854 09 09

Jaunoji ledi šypsojosi vaikščiodama aplink, sveikindama svečius ir linkėdama jiems gero vakaro. Jos ilgi plaukai buvo susukti į kietas ir storas garbanas. Ant veido buvo ne mažas makiažo sluoksnis, tačiau jis nepaslepė merginos mėlynų akių, kurios atsispindėjo į mėlyną pūstą suknelę, kurią ji vilkėjo.

Po geros valandos pokalbių ir vakarienės atėjo metas šokiams. Nemėgstamiausios ledi Anastasijos pokylių dalies, tačiau ji puikiai žinojo, jog negalės atsisakyti, jei bus pakviesta šokiui. Todėl stovėjo kambario kamputyje, rankoje laikydama sidabrinę taurę ir gurkšnodama kartų šampaną iš jos.

- Ledi,- Jos mintys staiga buvo išblaškytos žemo balso.

Merginos akys nukrypo į vaikiną. Ji linktelėjo tamsių akių savininkui, nepamiršdama savęs priversti išspausti šypsenos.

- Norėčiau pakviesti, jus, pašokti. Tikiuosi, jūs, panelę Anastasiją, suteiksite tokią progą man,- Vaikinas vėl prabilo kuomet suprato, jog ledi nieko nesakys, ir perbraukė ranka per savo tamsius plaukus, bandydamas patraukti juos nuo savo akių.

Anastasija atidavė taurę ir paėmė ištiestą vaikino ranką, leisdama jam palydėti ją link šokio aikštelės ir uždėti kitą ranką jai ant liemens.

- - -

2017 09 09

- Ana, aš taip džiaugiuosi, jog pagaliau, po metų universitete, tu pagaliau sutikai su manim nueiti nors į vieną vakarėlį!- tarė Beatričė tempdama merginą už rankos link didžiulio namo, kuris buvo pilnas žmonių, garsios muzikos bei gėrimų.

Anastasija sutiko tik dėl to, jog šiandien buvo Beatos gimtadienis. Kitu atvėju ji tikrai nebūtų čia pasirodžiusi. Vakarėliai nebuvo vieta, kurioje ji galėjo jaustis gerai. Jai nepatiko namai prikimšti žmonių ir oro stygius juose.

Merginos sustojo prie pat dūrų. Ana paskutinį kartą giliai įkvepė ir timptelėjo savo suknelė šiek tiek žemyn. Juoda medžiaga apsivijusi aplink jos kūną netiko prie paprastų juodų batelių, kurios ji avėjo. Makiažo ant jos veido beveik nebuvo, tačiau jos plaukai buvo sugarbanoti ir priversdami mergina atrodyti šiek tiek jauniau.

- Pasiruošusi?- paklausė blondinė ir išsišiepė, tačiau Anastasija papurtė galvą ir nusijuokė. Ji nebuvo pasiruoši nei įžengti vidun, nei šiam vakarui.

Beatričė prasibrovė su brunetė į namo vidų ir kuomet ji išvydo savo draugų grupę, sėdinčią ant žemės, rateliu ir su buteliu viduryje, ji pasuko link jų, nepamiršdama temptis Anos kartu.

- Sveiki,- ji nusijuokė ir atsisėdo į ratą, kuomet pristatė savo kamabriokę.

Anastasija tik nusišypsojo ir atsidėjo ant sofos. Ji nenorėjo žaisti kartu su jais kažkokio kvailo žaidimo, tačiau po poros išgertų stiklinių su nežinia kuo, ji nebestabdė komentarų, paliekančių jos lūpas, ir nebevengė įsitraukti į pokalbį bei juokauti kartu su visais.

Jai net ėmė patikti Beatričės draugai. Dominyka, žema mergina, mėgstanti makiažą ir iššaukiančius rūbus. Patricija, ilgų plaukų savininkė, kuri juokėsi iš visko, net iš pačių ne juokingiausių komentarų. Darvinas, kuris aiškiai mėgo išgerti ir sutraukti vieną ar kitą suktinę. Vaikinas sedėjęs šalia jos draugės, Beatos, buvo vardu Maiklas. Anai turbūt jis patiko labiausiai, ir tai ne tik dėl jo žalių akių ar šviesių plaukų bei žavios šypsenos, bet ir dėl puikaus humoro jausmo.

- Aš einu įkvėpti gryno oro,- Anastasija tarė kuomet ėmė suktis galva. Tačiau vos ji pakilo nuo sofos kojos jos neišlaikė ir ji vėl grįžo į seną poziciją.

- Aš tau padėsiu,- Maiklas staiga pašoko, priversdamas visus nukreipti žvilgsnius į jį, o Beatričė pavartyti akis.

- Ačiū,- negirdamai sumurmėjo Ana, kuomet Maiklas padėjo atsistoti, o jo rankos apsivijo aplink jos liemėnį.

Po poros minučių jie jau buvo lauke. Nei ji, nei jis neištarė nė žodžio. Tyla buvo nejauki.

- Aš einu atnešiu vandens,- pagaliau pasiūlė Maiklas, brunetė tik linktelėjo, leisdama suprasti, jog jis gali palikti ją vieną.

Muzika kurtino Anastasija nepaisant to, jog ji buvo lauke, o oro jai vistiek trūko. Ji jautė kažkieno žvilgsnį įsmeigtą į ją, tačiau kai apsidairė ir aplink nieko keisto nepastebėjo, nusprendė, jog tai tik alkoholio poveikis.

- Anastasija?- ji išgirdo kimų balsą jai už nugaros. Apsisukusi brunetė tikėjosi išvysti Maiklą su vandens stiklinėje rankoje, tačiau kuomet jos akyse nustojo lietis, ji suprato, jog tai ne jis.

- Labas,- tarė ji nepažįstamajam, kuris žinojo jos vardą, tačiau jai, tai nepasirodė keista.

- Lukas,- pagaliau, po kelių sekundžių tylos prisistatė jis, ranka perbraukdamas per savo tamsius plaukus.

- Ana,- nusijuokė ji ir pakartojo savo vardą.

- Žinau,- vaikino lūpos sumurmėjo negirdimai ir jo veidą papuošė šypsena.- Kaip vakarėlis?

- Na, pradžioje galvojau, kad ateiti čia bloga mintis ir pasirodžiau vien dėl Beatos, tačiau kuo toliau, tuo labiau man čia patiko,- nuoširdžiai pasakė rudaplaukė, sukdama plaukų sruogą sau tarp pirštų. Ji nepažinojo jo, tačiau jai tai netrukdė laisvsi bendrauti ir atsakyti į visus jai užduotus klausimus.

- Aš džiaugiuosi, kad tu čia,- greitai, žodžius kaip žirnius išbėrė jis, priversdama Ana pakelti savo akis į jį. - Jau gana senokai norėjau su tavim susipažinti, bet niekaip nerasdavau tinkamos progos prieiti ir pasisveikint.

Mergina nelabai suprato ar vaikinas, Lukas, nejuokauja. Tai atrodė neįtikėtinai, tačiau alkoholis joje neleido jai blaiviai mąstyti, neleido jai mąstyti visai.

- Gaila, kad tu buvai toks nedrąsus,- Anos mėlynos akys nubėgo žemyn vaikino kūnu. Aukštas, tamsiaplaukis bei kažkur matytas, bet jos atmintis neatgamino jokių prisiminimų, kuriuose galėjo būti jis.

Mergina papurtė galvą. Maiklas jau buvo dingęs iš jos minčių, ji pamiršo, jog jis turi grįžti pas ją. Muzika vertė ją judinti klubus.

- Nori pašokti?- išsprūdo klausimas jai iš lūpų.

- Ką?- Lukas paklausė, bet po to greitai pasitaisė.- Žinoma. Jei kvieti, neatsisakysiu.

Anastasija nusijuokė ir ištiesė ranka. Vaikinas mielai ją paėmė ir leido rudaplaukei apsivyti rankas aplink jo kaklą. Jis apsikabino ją aplink liemėnį ir prisitraukė ją arčiau.

Ana ir Lukas atrodė keistai. Jie šoko lauke, todėl vaikinai ir merginos, kurie išeidavo įkvėpti gryno oro ar sutraukti cigaretę, keistai į juos žiūrėdavo. Vėjas darkė merginos plaukus, o kvaili vaikino juokeliai neleido šypsenai dingti nuo jos veido.

▪

ilgai dvėjojau paviešinti ar ne šitą dalį, but here you go

geros dienos,
greta