Kai užmerkiu akis
Ir ateina juoda naktis,
Aš nematau tavų akių
Ar tų išblyškusių veidų.
Mano bute nėra daiktų,
Tik vienas lagaminas juodų
Ginklų pražūtingų,
Galėjau jaustis nemirtingu.
Mane tik valdo pinigai,
Tie skaičiai elektroninėj erdvėj.
Manęs nelanko net draugai
Prie pilko akmeninio stovo.
Aš net nepamenu kuo tu vardu,
Atsiminimai dingsta vos baigiu,
Ir man nebūna net skaudu,
Kai tavo kūnas virsta stingdančiu šalčiu.
YOU ARE READING
Samdomas žudikas (Baigta)
Poetry"Nebejaučiu užplūdusių jausmų, Aš neturiu pašėlusių minčių, Kurios kankintų dėl mirčių kitų, Aš samdomas žudikas juk esu." Už viršelį dėkoju @MagicStoriesLT
