Samdomas žudikas (Baigta)

IV "Mama"

Gavau aš nuotrauka naujos aukos,

Tos moters akys spindi lyg skaisčios žaros,

Ir suprantu kodėl aš vėl jaučiu,

Nebūsiu aš darkart kaltu.

Planuoju kaip apgaut kitus,

Gyvybę paaukot žadu,

Nebus kaip per aštrius sapnus,

Kai mano motina jau nepabus.

Primaišęs į kokteilį aš vaistų,

Matau kaip kūnas krenta tarp žmonių,

Jau laikraščiai paskelbė kad mirei,

Ir viskas buvo taip kaip tu sakei.

Praėjo kelios dienos kaip tu čia,

Ir tavo kūną aš vagiu slapčia,

Kad kai pabustum būtum ne karste,

Suteiksiu aš gyvenimą slapčia.

Aš negalėjau nužudyti juk mamos,

Ir nepraėjo nei vienos dienos,

Kai aš gailėjausi, kad vyrą sutikau,

Nes tą akimirką aš mirtį sau pasirašiau.

Dabar galėsi tu gyvent ramiai,

Aš laišką parašiau tiktai,

Nebegalėjau aš pažvelgti į akis,

Kad dingtų metų metais trukusi viltis:

Kad ji mylės mane, nors aš ir samdoma mirtis.