I Love You And I Want You

Part 1

Naktis 01:42

Gulėjau lovoje ir negalėjau užmigti.. Kodėl aš, kodėl man? Mano galvoje sukosi klausimai, į kuriuos aš neturėjau atsakymo.. Aš mylėjau Deriką. Bet jam buvau tik kalė, kurią jis tik naudojosi..Aš ir pati save pradėjau tokia laikyt. Supistas šunsnukis. Jis man sugriovė gyvenimą. O aš galvojau, kad jis mane myli. Achh, Izabele. Naivuole tu.

Atsikėliau iš lovos ir nuėjau į virtuvę atsigerti vandens. Mintys apie jį, pradėjo mane vimdyti.. Pastovėjus virtuvei, kad nenualpčiau, nusliūkinau į lovą.. Man reikia miego, nes jaučiuosi silpnai.

******
Rytas 10:07

- Kelkis, Ize..- sužnybdėjo mama man prie pat ausies.

- Maaam.. -suinkščiau ir ji atsitraukusi išėjo iš kambario.

Nekenčiu rytų, nes tai dar viena diena, mano sušikto gyvenimo. Šiaip ne taip išsiridenau iš lovos, apsirengiau ir nuėjau į vonia. Pasižiūrėjau į save veidrodyje ir išsigandau. Paakiai pajuodę, akys raudonos nuo verkimo, plaukai susivėlę. Atrodau tragiškai... Apsiprausus truputį veidą, pasiėmiau šepetį ir kelis kartus juo perbraukiau per plaukus. Vaizdas nė kiek nepagerėjo, bet kam tai rūpi?

Nulipau į apačią, mama stovėjo prie viryklės ir kažką maišė puode.

- Troskinys tuoj bus baigtas. Valgysi?

- Ne. Nesoti, - susiraukiau ir klestelėjau į kėdę.

- Izabele, nejuokauk. Taip nieko nebevalgai. Tuoj iš tavęs paliks vien kaulai ir odą, - pyktelėjo ji.

- Ir? Nesvarbu kažkaip, - žiūrėdama pro langą, atkirtau.

Mama nieko nebesakė, tik pasižiūrėjo į mane ir nuėjo į svetainę.

Taip. Mano santykei su mama anksčiau buvo geresni. Bet per tą asilą, užsidariau savyje.. Velniop jį.

Sukritau į lovą ir be jausmų žiūrėjau į lubas. Suskambo telefonas. Fuck, kas čia dabar?
Ouu, tai Liusė, mano draugė..

Aš: Taip.

Liusė: Heyy, Ize! Gal nori šiandien su manim kurnors nueiti. Tau reikia prasiblaškyti.

Aš: Atrodau siaubingai. Gal nori, kad žmonės pamatę mane išsigąstų ir pabėgtų? Ne, bet ačiū už pastangas.

Liusė: Izeee, pamiršk tu tą asilą ir gyvenk toliau. Nevertas jis, kad tu dėl jo kankintumeis..

Aš: Aha. Gerai, Liu. Aš jau turiu eiti. Ate.

Badėjau ragelį net nespėjus jai atsisveikinti. Nenoriu niekur eiti.. Gal kadanors, bet tikrai dar ne šiandien.

Atsiguliau į lovą pasiėmiau telefoną ir įėjau į facebook. Ooo viena žinutė. Kas gi galėjo mane prisimint? Nojus. Paklausė, kaip laikausi. Ammm.. Jis visada pasiteirauja, kaip aš.. Žino visą istorija su Deriku.. Jis vienintelis žmogus, kuris mane supranta. Nusiunčiau savo susivėlusios ir užtinusios nuotrauką. Parašiau "sumautai." O kaip kitaip aš galiu jaustis?

******
15:13

Gulėjau lovoje, klausiausi muzikos ir kaip visada verkiau.. Kartais net nebežinau dėl ko pradedu verkti. Kambaryje tamsu, nes užtrauktos užuolaidos. Mano kambarys tuoj pavirs vampyrų irštva. Suskambo telefonas. Fuck. Nojus. Kodėl jis visada man paskambina kai aš verkiu. Gal jaučia? Stengdamasi neišsiduoti, pakėliai ragelį.

Aš: Klausau..

Nojus: Labas

Aš: Sveikas...

Nojus: Tu verki??

Aš: *fuck* Neee..

Nojus: Nemeluok Ize.. Aš jaučiu.

Tylėjau, nes per ašaras, negalėjau pratarti nė žodžio..

Nojus: Girdi? Neverk. Aš tavo draugas ir man tu rūpi ir neleisiu, kad dėl kažkokio gaidžio tu lietum ašaras.. Girdi mane?

Aš: *Šyptelėjau* Girdžiu, Nojau.

Nojus: Nusivalyk ašaras arba aš atvažiuosiu ir gausi mušti..

Aš: Gerai.. *Nusivaliau*

Nojus: Šaunuolė. Klausyk gal nori susitikt? Atvažiuočiau pas tave septintą. Ką manai?

Aš: Nežinau. Galbū...

Nojus: Tai gerai sutartą. Lauk manęs septintą, Bele.

Achh.. Jis vienintelis mane taip vadina ir tai mane erzina..

******

18:21

Reikia pradėt ruoštis. Susiradau ką apsirenkt. Apsivilkau juodą maikutę. Mėlynus su aukštu liemeniu džinsus. Ir ilgą, pilką, šiltą megztinį. Visgi jau rudens vidurys. Truputi pasidažiau, kad bent neatrodyčiau kaip ragana.

Apsiavus juodus Nike kedukus nuėjau iki mamos ir pasakiau, kad einu susitikti su Nojum.
Ji nusišypsojo. Tėtis pasižiūrėjo nepatikliai ir nusisuko toliau žiūrėti savo nuobodžios laidos apie sportą. Ach, tie tėvai..

Išėjau į gryną orą. Jau keturias dienas nebuvau lauke. Gal ir neprošal man prasiblaškyt.

Kelias minutes palaukus pamačiau atvažiuojantį juodą BWM x5. Nojus. Išlipęs iš automobilio, jis pradarė man duris.

- Lipk, Bele.

- Neerzink, Nojau.. - šyptelėjau aš, - Kur važiuojam?

- Pamatysi.

Ugh.. Man nepatinka stengmenos..

Važiavom tylėdami. Per radija grojo "Shape of you." Nojus pagal ritmą barbeno pirštus į vairą.

- Tai pasakok kanors, -prabilo jis.

- Neturiu ką, - pasižiūrėjus į jį, atsakiau.

- Pralinksmėk, Izabele, - nusišypsojęs pasakė.

Oouu.. Jo ta šypsena... Ei, Izabele, raminkis.

Pakėlęs ranką nuo pavaros, jis pirštu perbraukė man per nosį. Tai privertė mane nusišypsot.

- Vaa. Štai ir šypsena, - išsišiepė.

Automobilis sustojo. Išlipom prie parkelio. Jau temo.

- Ir ką mes čia veiksim? - paklausiau.

- Eisim į nuostabią vietą.

Sekiau paskui jį parko keliuku. Parke nieko nebuvo, tik mes.
Aplink svirpė svirpliai.
Išeidami iš keliuko, pasukome kalvele aukštyn. Ją supo medžiai.

- Kur tu mane vedi? Man jau baisu pasidarė.

Jis nusijuokęs, ėjo toliau į medžių gilumą. Man beliko tik jį sekti.
Išlindome į proskiną. Vaizdas buvo nuostabus. Iš čia matėsi visas miestas. Jis skendo saulėlidyje.

Nojus paklojo savo striukę ir mes atsisėdom.

- Kaip čia gražu.. - žiūrėjau į saulėlydį neatplėšdama akių.

- Sakiau, kad čia nuostabu. Ateidavau čia, kai mirė mama, - nurijo seiles, - Šis vaizdas gydo.

Nieko nesakiau, tik tylėjau ir žiūrėjau į miestą. Abu tylėjome.

- Nojau?

- Ką Bele?

- Kaip manai, ar Derikas manęs bent pasiilgo?

Jis susiraukė. Jam kažkodėl nepatinka, kai pradedu kalbėti apie jį.

- Nežinau, Bele. Negalvok tu apie tą aviną. Nes man norisi vėl sumalti jam snukį..

- Pala, pala.. Ką tu pasakiai??

*****
Pirma dalis baigta, skaitykit toliauu! <3