I Love You And I Want You

Part 2

Jis pakėlė į mane akis.

- Nieko, tik tiesiog pagražinau tam šunsnukiui jo veidelį..

- Kaip tai įvyko? - sušnypščiau.

- Praeitą savaitę, kai eilinį kart užštikau tave pjaustantis rankas.. Aš neištvėriau ir nuvažiavau pas jį. Norėjau tik pasikalbėt, bet mano kumštis jam savaime skrido į veidą..

Atsidusau ir nieko nesakiau. Nemeluosiu. Jis nusipelnė, bet nenoriu, kad per ji nukentėtų ir Nojus.

Jau norėjau stotis, kai Nojus man suemė ranką.

- Klausyk, Bele. Tu turi man prižadėti, kad daugiau nebežalosi savęs, - pažiūrėjo į mano randais nusėtą ranką, - aš nenoriu, kad tai darytum. Jei taip bus, mes labai susipyksim. Supratai?

- Gerai.. - *pasistengsiu*, pagalvojau sau.

Jis linktelėjo ir atsistojo. Padavė man ranką. Nuo žemės pasiėmė striukę ir ją pavalė.

Staiga aptemo akyse ir aš susverdėjau. Nojus išsigandęs mane prilaikė.

- Kada paskutinį kartą normaliai valgiai, Izabele? - susirūpinęs paklausė.

- Vakar ryte..

- Viskas, panelyt. Važiuoju su tavim pas tave ir turėsi valgyt. O jei ne, sugrūsiu per prievartą.

Tai nuskambėjo pošlai. Ačiū Dievui, kad bent tas asilas Derikas, nenuslopino mano nešvankių minčių..

21:29

Parvažiavom namo. Tėvai buvo savo miegamajame. Įjungiau virtuvėj šviesas ir paliepiau Nojui sėstis. Mama išgirdusi, kad grįžom, atėjo į virtuvę.

- O, tu neviena..

- Labas vakaras ponia, Aurelija. Atvažiavau pasirūpinti, kad jūsų dukra pavalgytų.

- Ooo.. Gal tu ją priversi nors kąsnį įsidėti į burną.

- Pasistengsniu, ponia, - šyptelėjęs pasakė Nojus.

- Gerai, nebetrugdysiu. Labos vakai.

Pagaliau ji išėjo.

- Mane ji jau pradeda nervinti, - suurzgiau, psiėmusi produktus iš šaldytuvo karštiems sumuštiniam.

- Nekalbėk taip apie savo mama, Izabele.

Oouu. Visai pamiršau, kad geriau jam nepasakoti apie barnius su mama.. Iškart pradeda pamokslauti. Kai Nojus prarado mamą, kuri perdozavus narkotikų mirė jo glebį, jis pradėjo suvokti tikrajį žodį ,,Mama".

Nusukus nuo jo žvilgsnį surikiavau produktus ant stalo ir iš spintelės išėmiau sumuštinių keptuvę.

- Leisk padėsiu, - atsistojęs nuo kedės, paėmė batono riekelę į rankas.

Išsikepėm sumuštinių ir Nojus įdėmiai mane stebėjo, kad suvalgyčiau kiekvieną kąsnelį.

- Nežiūrėk į mane taip. Aš nelabai noriu valgyti, mano pilve pilna numirusiu drugelių. Maistui nėra vietos.

- Na jei prisivalgysi, kaip karvė, drugeliams nebeliks vietos. - nusijuokė.

- Durniuuus, - mečiau į jį trupinėlį nuo sumuštinio.

- Eiii!

Nors ir liūdniausiom akimirkom jis priverčia mane nusišypsot.

Išlydėjus Nojų namo, nuėjau į kambarį ir iškart persirengus naktinius, kritau į lovą. Jaučiuos pavargus. Ar nuo vakarinio pasivaikščiojimo, ar nuo sielvarto, ar nuo gyvenimo. Nežinau.

*********

Pirmadienio rytas 08:02

Suskambo žadintuvas. Och.. Ir vėl į tą sumautą mokyklą.

Mane guodė tik tas, kad tas subingalvis Derikas, mokėsi kitoje mokykloje.

Pasiėmus švarius rūbus, nuėjau į vonia. Nusiprausus apsirengiau, susitvarkiau plaukus ir pasidažiau. Pažiūrėjau į veidrodį. Šiandien atrodau paprastai. Mėgztinis su užrašu "hate everyone". Juodi džinsai, kuodukas, Nike kedai ir juoda Gues tašė.

Čiupus obuolį nuo virtuvės stalo, atsisveikinau su tėvais ir išėjau pro duris. Šiandien nusprendžiau į mokyklą eiti peščiomis. Grynas oras man nepakenks. Nors kalbant apie orą buvo gana šilta, palyginus su vakar.

Įėjus į mokyklą prie sėdmaišių pamačiau Liuse.

- Oo, sveikute! - sušuko ji ir apkabino mane.

- Labas.

- Net nepatikėsi kas vakar buvo.. Domas padovanojo man gelių! Jis toks mielas! - sucypė ji.

- Šaunu.. - ji dar kažką kalbėjo, bet aš nebesiklausiau.

Ji visada taip. Pasakoja kanors, bet nepasiteirauja ką veikiau aš ir ar man yra gerai. Nesvarbu, jau pripratau.

Atsisukus link įėimo pamačiau Nojų. Jis mokosi čia, tik viena klase aukščiau. Dvyliktokas.

- Labas, Bele, - priėjęs pasisveikino.

- Labas, - šyptelėjau.

- Kaip laikaisi? - Nojus.

- Gerai, aš jau einu. Susitiksim klasėje. - leptelėjo Liusė, ir nuėjo.

- Kaip visada, - atsakiau Nojui.

Suskambėjo skambutis į pamoką.

- Gerai, einu, - šyptelėjo man ir nusekė kalidoriu savo klasiokus.

- Ate.. - pasakiau tyliai ir nusliūkinau į Giografijos pamoką.

Sedėjau suole ir kaip visada žiūrėjau pro langą.

- Izabele, ar girdi mane? - paklausė mokytoja.

- mhmm? - numykiau.

- Klausiau kokia yra Dižiosios Britanijos sostinė?

- Iš kur man žinot.. - leptelėjau ir toliau žiūrėjau į pesiritančius langu lietaus lašus. Lyja. Mokytoja nieko nebesakė ir vedė toliau pamoką.

Ėjau kalidoriumis link savo spintelės ir netyčia užkliudžiau petimi mokyklos fyfa, Džeinę..

- Žiūrėk kur eini, nevykele! - surėkė į veidą.

- Nerėk. Nekurčia, - atkirtau.

- Neaiškink, kale, - Džeinė.

- Aš ne kalė.

- Ouuu.. Tik nereikia. Visi puikiai žinome, kad Derikui buvai tik dėl pasidulkinimo.. - visi sužiuro į mus, kaikurie juokėsi. Jaučiau, kaip akyse kaupiasi ašaros.

Nieko jai nebesakiau, tik nubėgau į tuoaletą ir užsirakinau kabinoje.
Nekenčiu savęs, nekenčiu. Izabele, tu tikra nevykelė..
Verkiau užsidariusi kokias 10 minučių. Jau pamoka, bet man tai nerūpi. Tegul eina visi velniop. Jau stojausi eiti, kai išgirdau kažką įeinat į tuoaletą. Sustingau.

********
Laukit kitos dalies! Iki! :*